Pav. 1. Mantikora – liemuo ir kojos liūto, galva liūto su žmogaus veidu, sparnai – šikšnosparnio. (Pavyzdžiui, V.V. Landsbergis prisijungęs ir transformuojantis Kirkilo- Žakaitienės socdemus).
Toliau tekste plėtojama idėja, kaip dauginti šiuos nesidauginančius (žiūrėkite 1 nuorodą) gyvūnus, kaip juos implantuoti į apvaisinimo, idėjos autorių nuomone, reikalingus dabartinius darinius(3) . Paklausite, koks tikslas? Na, norisi atrasti Ameriką. Dar norisi savo tiesą pritempti iki universalios. Na ir neblogai būtų įterpti tinkamų (t.y. savų) snapų-uodegų į esamą bestiją.
Kokie siūlomi konkretūs pavyzdžiai? Vardenis Pavardenis, Raimundas Kuodis, Gitanas Nausėda, Remigijus Šimašius, V.V. Landsbergis, Liutauras Ulevičius ar Raimundas Pilka. Pirmojo ir pastarųjų dviejų nepažįstu, tad nuomonės neturiu. V.V. Landsbergis rašo geriau, nei tėvas (bent jau neskaičiau, kad sūnus būtų parašęs kažką panašaus į chrestomatines tėvo eilutes „Gale tėvo lauko/ krokodilas plauko./ Jis tik taiko įsijausti/ ir tave nuskriausti/ kad nevalgytum tu pelno/ iš nukąsto delno.“) Bet vis dėlto: o kodėl tas V.V. Landsbergis, kuris sūnus, ir kuris savo rašiniais akivaizdžiai atstovauja konservatorių vertybėms, ten neina, jei jau nori politikuoti?
Dėl amerikietiškai net mirties akivaizdoje, besišypsančio ir paaugliškai entuziastingai mąstančio R. Šimašiaus viskas aišku. Normalus liberalas. Ir iš tokių rankos gyvena. Tai kuo čia dėta migla apie nepartinius... Telieka pasirinkti vieną iš kelių ten — trijų, penkių, penkiolikos... — liberalų partijų.
Na, dar turime du ekonomistus. Nuobodoką, profesionalų, kažkada parašiusi pusėtiną lietuviškais standartais knygelę ir visada žinantį, kur ir ką kalba kultūringi prasilavinę žmonės. Na čia, žinoma, SEB ryšių su visuomene specialistas G. Nausėda. Ramus, tvarkingas konservatorius. Būtų ne pro šalį ir dabartiniams (ne Paleckio) socialdemokratams. Būtų ne pro šalį ir kitiems. Ginkdie, jog partija nebūtų populistų, jei kas žinote, ką tai reiškia.
Apie R.Kuodį rašyti negaliu, nes esu šališka. Myliu už proveržius. Už bandymus sąžiningai kapanotis baloje. Žinoma, už jį niekada, ne taip, kaip už kitus čia išvardytus, nebalsuočiau. Žmogus dar gali daugiau nei rašyti santraukas apie pasaulį „Valstybei“ ir politikuoti. Grįžk į Sorento, Raimondai. T.y, į „Pinigų studijas“. Gerų ekonomistų dabar Lietuvoje per mažai, kad jie dar ir rašinėtų, balotiruotųsi etc.
Pav. 2. Basiliskas — gaidys su gyvatės uodega ir gyvatės dantimis. O čia gal G. Nausėda prijungtas prie valstiečių-liaudininkų?
Ar yra kokių kelių, vedančių iš labirintų, sergstimų prigimčiai svetimų būtybių?
Vargu ar įmanoma rasti naujų atsakymų (t.y. naujų ideologijų, nebent labai griežtą savo meilės-nemeilės ideologiją paskelbsime naująja neideologija, kaip daro aptariamos idėjos autoriai).
Pirma, reikia nustoti prievartauti tikrovę ir pabandyti priimti jos neapibrėžtumą ir įvairiopumą (ką ir atspindi politinės ideologijos bei jų įvairiausi dariniai, virstą partijomis). Ramiai mąstant slidininkė Roma Žakaitienė ir vienos minties dainė - rusofobė R. Juknevičienė tėra tinkamos atstovės tiems, kuriems atstovauja. Nors aš asmeniškai jokiomis sąlygomis nei už vieną iš jų nebalsuočiau, tai nereiškia, kad balsuojantys renkasi blogai (neracionaliai). Tiesiog mūsų motyvacijos skirtingos, mes kitaip suvokiame tikrovės akcentus, na, tarkime, mus skirtingai auklėjo ta kultūrinė terpė, kurioje atsiradome.
Tai, kad Lietuvoje iki šiol ir dar gana ilgai (nors lengvas aplinkos mirgėjimas, įdėmiau žiūrint, jau matomas — pavyzdžiui, kartais imu manyti, kad kai kurie konservatorių lyderiai jau kažką girdėjo apie viešus interesus...) viešpataus privataus ir individualaus primatas — nors bent asmeniškai man ir liūdnas, bet faktas. Klasikinis įrodymas galėtų būti kad ir balsavimas už dabartinį prezidentą, kuris daugumai jo rinkėjų atspindi visas pasaulio dorybes, nes jis — tik įsivaizduokite! — penkiasdešimt metų gyveno demokratijoje (kas, daugelio Lietuvos piliečių nuomone, automatiškai reiškia turtą ir gerą gyvenimą, bet ne kažkokias žmogaus teises. Beje, o kam tos teisės, jei yra pinigų, ar ne?).
Ir trečia, kas svarbiausia ir vargu bau paneigiama. Politika atspindi šalies kultūrą, suvokiant ją pačia plačiąja prasme, ne tik kaip tam tikras meno formas ir apraiškas, o kaip tam tikrus vyraujančius mąstymo rėmus, jo klišes. Mes vertiname turėjimą (ir net ne vartojimo, o tiesiog turėjimo forma, t.y. mūsų visuomenė gal jau ir neindustrinė, bet tikrai dar ne vartotojiška, juolab ne žinių erdvė). Mes gerbiame galingesnius, net jei to nenorime prisipažinti. Valytoja (ar juolab koks homoseksualas) mūsuose dėmesio nevertas dalykas, toks augalas, runkelis. Kokios dar teisės...
Nesistebėkime tuo, ką matome Seime. Tai tik koncentruotas pasakojimas apie gėrį ir blogį, grožį ir bjaurastį... Ką darysi, prisipažįstu, mėgstu lietuviškai moteriškai kaimietiškai filosofuoti apie pamatines vertybes, čia ir dabar virstančias chimeromis...
1. Chimeros – maginės fantastikos subkultūroje fantastinės būtybės, kurių kūnas sudarytas iš skirtingų rūšių gyvūnų kūnų dalių: pavyzdžiui, Chimera graikų įsivaizdavimu turėjo ožio kūną, gyvatės (drakono) uodegą ir liūto galvą (kitas variantas – galvos buvusios dvi – liūto ir ožio). Dauginasi kaip ir paprasti gyvūnai. Chimerų rūšys fentezi pasauliuose atsiranda kaip savaiminio tarprūšinio kryžminimosi rezultatas arba kaip magų ar dievų maginių manipuliacijų rezultatas. Dažnai bet kokios chimeros laikomos magiškomis būtybėmis, kadangi natūraliai tokios būtybės gamtoje neišgyventų dėl organų anatominio, fiziologinio ir kitokio biologinio nesuderinamumo. Kai kurių linksmesnių chimerų nuotraukos, pavogtos iš Wikipedijos, iliustruoja ir šį komentarą. (Cit. nežinomą Wikipedijos autorių)
2. Pastaba išimtinai I. Brazauskui: Ignai, vaikeli, bėk užsimerkęs iš to laisvos rinkos instituto, nes nėra nieko baisiau laisvei, kaip ta rinka, o Tu juk vis dar turi minčių, nors jos savaime lėkštėja nuo tos rinkos, tegul ir apsišaukusios laisva, ideologijos ir schematizuojasi. O kol kas, jei gali nerašyti, nerašyk.
3. Žr. ten pat: „Susitarimas, kad, pavyzdžiui, per pirmuosius dvejus metus būsimieji Seimo nariai nesijungs prie kitų Seimo partijų ir frakcijų, o paskui bus laisvi prisijungti ir bandyti „transformuoti“ tradicines partijas iš vidaus ar tęsti šį „eksperimentą“ ir toliau“