Tad koks gi turėtų būti mokytojų atlyginimas? Mano nuomone, bandymas nurodyti skaičių, kaip pavyzdžiui - 2500 ar 3000 litų, nėra pats geriausias atsakymas. Kaip ir bandymas susiderėti kiek – 10, 20 ar 30 procentų atlyginimai didės per artimiausius keletą metų, nors galbūt tai ir yra tinkamas sprendimas trumpajam laikotarpiui.
Ilgalaikėje perspektyvoje, bandant „iš esmės“ susitarti mokytojų atlyginimų klausimu prasmingiausia lyginti mokytojo atlyginimą su vidutiniu šalies atlyginimu, vidutiniu valstybinio sektoriaus ir vidutiniu „panašios kvalifikacijos“ darbuotojo atlyginimu. Jei vidutinis šalies atlyginimas prilygintume vienetui (1)– koks gi tuomet turėtų būti vidutinis mokytojo atlyginimas – 0,9 ...1,0 …1,3 … o gal… 2,0?
Ar mokytojas turi uždirbti daugiau nei vidutinis Lietuvos darbuotojas, o jei daugiau tai kiek? Nepamirškime, kad daugiau nei vidutinis darbuotojas norėtų (ir tikriausiai turėtų) uždirbti ir policininkas, kareivis, dauguma ministerijų darbuotojų, o ką jau kalbėti apie gydytojus. Daugiau nei vidutiniškai turėtų uždirbti ir teisininkai, žurnalistai, statybininkai, finansininkai... Tuomet kyla klausimas: kas gi turėtų uždirbti mažiau nei šalies vidurkis?
Grįžtant prie mokytojų, verta pasižiūrėti į pasaulio patirtį. Štai kokie mokytojų atlyginimai palyginus su šalies vidurkiu prieš maždaug 10 metų buvo kai kuriose Vakarų šalyse:
Šiuo metu vidutinis Lietuvos pedagogo atlyginimas yra apytikriai lygus vidutiniam šalies atlyginimui arba 1, ir yra apie 2 tūkst. litų „ant popieriaus“ ir 1,6 tūkst. „į rankas“. Pedagogų atlyginimas dar neseniai nesiekė 90 proc. arba 0,9 vidutinio valstybės tarnautojo atlyginimo.
Ypač prasta padėtis yra pradinio lavinimo įstaigose. Lietuva ne pirma sykį sugebėjo atsidurti paskutinėje vietoje Europos sąjungoje ... ir netgi ne pagal absoliutų pradinių klasių mokytojų atlyginimą litais ar eurais, bet pagal to atlyginimo dydį palyginus su vidutiniu šalies (t.y. Lietuvos) atlyginimu.
Taigi, visų pirma, žvelgiant į pasaulio patirtį galima pasakyti, kad bet kokie raginimai, kad mokytojas jau šiandien gautų 5000 litų „į rankas“ yra nerealūs. Tačiau 2500 litų „į rankas šiandien“ arba maždaug 1,5 vidutinio šalies atlyginimo galėtų būti visai svarstytinas pasiūlymas.
Tačiau, ko gero, realiau būtų galvoti apie 1,2 vidutinio šalies atlyginimo arba 2000 litų „į rankas“ nuo šio rugsėjo ir nuoseklaus atlyginimo didinimo kasmet po 0,05 arba maždaug 5 proc. daugiau nei auga vidutinis šalies atlyginimas. T.y. jei pavyzdžiui 2010 m. vidutinis šalies atlyginimas augs 8 proc. mokytojų atlyginimas turėtų augti 13 proc. Taip per 6 metus mokytojo atlyginimas pasiektų 1,5 vidutinio Lietuvos atlyginimo.
Jei visuomenė pasiektų konsensusą šiuo klausimu, mokytojo specialybė atgautų savo prestižą ir taptų patraukli būsimiems mokytojams. Dabartiniam abiturientui ar studentui renkantis profesiją, tikrai nesvarbu, kiek didės mokytojo atlyginimas 2009 ar 2010 m. Taip pat jam nieko nesako ir tarkim tai, kad po dešimties metų mokytojo atlyginimas bus 4 ar 5 tūkstančiai litų. Tokiam abiturientui gerokai svarbiau žinoti, kiek mokytojas uždirbs palyginus su kitais šalies darbuotojais: buhalteriais, teisininkais ar programuotojais.
Toks nuosaikus ir tolygus atlyginimų didinimas tikrai būtų pakeliamas šalies biudžetui. Jei Vyriausybė sugeba surasti pinigų siūlymams didinti atlyginimus 60 proc. per artimiausius 3 metus, tai parodo, jog tai jau seniai buvo galima padaryti. Tačiau tam kažkodėl reikėjo laukti kažkokio „rimto postūmio“ – rinkimų, streikų, o gal iš tiesų atsakingesnio ir toliaregiškesnio premjero ir ministrės požiūrio.
Lietuvoje yra apie 46 tūkst. vidurinių mokytojų. Mokant jiems po 2500 litų „į rankas“, valstybei su visais pajamų ir „Sodros“ mokesčiais toks mokytojas kainuotų apie 4000 litų per mėnesį arba 50000 litų per metus. Visi mokytojai valstybei „kainuotų“ iki 2 milijardų litų arba 2 proc. BVP per metus – be to, bent 300 mln. sugrįžtų per pajamų mokestį, dar beveik 500 mln. nukeliautų į „Sodros“ biudžetą – kas būtų išleidžiama tiek pensijoms, tiek įvairioms pašalpoms.
Jau dabar Lietuva vidurinėms mokykloms išleidžia daugiau nei 2 milijardus litų. Tiesiog Lietuva kaip ir kai kurios kitos valstybės kenčia nuo neefektyvaus pinigų panaudojimo. Pavyzdžiui Japonijoje, kurios mokytojai yra sąlyginai geriausiai apmokami ir turi didžiausią visuomeninį statusą pasaulyje (su tuo susiję ir Japonijos technologiniai pasiekimai), net 70 proc. vidurinėms mokykloms skiriamų pinigų atitenka mokytojų atlyginimas – o šildymui, „cementui“, remontams ir popieriui tik likę 30 proc.
Tuo tarpu JAV, kuri paskutiniu metu kenčia nuo chroniškai mažų mokytojų atlyginimų (nors jie vis dar sąlyginai didesni nei Lietuvoje) ir kurios vidurinė švietimo sistema laikoma viena prasčiausių Vakaruose – mokytojų atlyginimams skiriama tik 40 proc. visų vidurinėms mokykloms skirtų pinigų.
Jei Lietuvoje mokytojams atitektų 70 proc. visų vidurinėms mokykloms skiriamų pinigų ir mokytojų atlyginimas jau dabar siektų maždaug 2500 litų į rankas (tam reikėtų maždaug 2 milijardų) – visos valstybės išlaidoms vidurinėms mokykloms ir darželiams reikėtų apie 3 milijardų litų arba 3 proc. BVP.
Visame pasaulyje vidurinės mokyklos sudaro liūto dalį visų švietimo išlaidų. Lietuva jau dabar švietimui skiria per 5 proc. BVP (mažiau ES vidurkio) ir norėtų skirti 6 proc. ar dar daugiau. Taigi, net atriekus 3 proc. BVP vidurinėms mokykloms, užtektinai pinigų liktų ir aukštajam mokslui bei tyrimams, ypač turint omeny, kad ten turėtų įplaukti ir studentų (ar jų paskolų) lėšos.
Galbūt dar vienas visuomeninis susitarimas ar kompromisas galėtų būti tai, kad valstybė pakankamai finansuotų darželius ir vidurinį mokslą, o visuomenė užkimštų galimai atsirasiančią finansinę skylę iš dalies mokėdama (kad ir paskolų pinigais) už aukštąjį mokslą.
Kaip jau ne kartą minėjo tokie ekonomistai kaip Raimundas Kuodis, Lietuvos valstybė nėra pajėgi deramai apmokėti visų savo atliekamų funkcijų ar paslaugų, kurias yra apžiojusi. Ji turi du pasirinkimus – arba didinti mokesčius, arba pasirinkti ką finansuoti ir finansuoti efektyviai, o į likusias sritis įsileisti pačių vartotojų (studentų ar pacientų) įmokas ar priemokas.