Tačiau kilusi diskusijų audra atskleidė ir pakankamai pamatines su valstybės valdymu susijusias problemas: įsisenėjusias įstatymų leidybos proceso problemas, didelę verslo įtaką valdžiai ir praktikoje nesubalansuotus santykius tarp įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių.

Daugelis naujosios įstatymo redakcijos kritikų tvirtina, kad Seimas nekvietė atsakingų institucijų ir suinteresuotų grupių į diskusijas apie rengiamas įstatymo pataisas. Lietuvoje apskritai nėra gaji žodžio laisvės ir diskusijų tradicija, tačiau Seimas paprastai mandagiai ignoruoja nevyriausybininkus, o ne biurokratus, galingus verslininkus ar žiniasklaidą.

Ne ką mažesnė problema yra ir ta, kad Lietuvoje daugelis įstatymų iki šiol priimami be kokybiškos ir nuoseklios kaštų ir naudos analizės, apsiribojant formalizuotu priimamo įstatymo poveikio vertinimu arba stebuklinga fraze „šis įstatymas neigiamų pasekmių neturi“. Šį kartą Seimui, matyt, nė į galvą nešovė, kad pataisos gali sukelti tokių pasekmių, kokias jos sukėlė dabar..?

Kad ir kokie būtų alkoholio verslo ir dėl reklamos kovojančių televizijų interesai, tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos sukėlė tokį atgarsį, rodo, kad jos nėra pakankamai aiškios. Du Seimo nariai - Antanas Matulas ir Birutė Vėsaitė, – inicijavę šias pataisas, jas aiškina skirtingai. Regis, savo kadenciją bebaigiantis Seimas dar nelabai žino, kaip leisti įstatymus. Ir kad įstatymus reikia aiškinti prieš jiems įsigaliojant, o ne po to.

Nereikia stebėtis, kodėl itin griežta ir su žiniasklaidos bei verslo pozicija sutampanti VVTAT vadovo pozicija sukėlė moralinių abejonių visuomenėje.
Morta Vidūnaitė:

Jau kelinti metai Lietuvoje kalbama apie oligarchinę šalies valdžią. Dėl pačios sąvokos galima ginčytis, tačiau mūsų šalyje verslas iš tikrųjų labai veikia veiksmingumo stokojančią valdžią. Lietuvoje tebevyrauja šešėlinis lobizmas, kai įstatymų leidybą verslas ir kitos suinteresuotos grupės siekia paveikti ne įteisintais kanalais, bet per politinį finansavimą ir įvairiausiais šešėliniais ir korumpuotais būdais.

Ir taip aišku, kad savo kategorišku sprendimu netransliuoti krepšinio varžybų Lietuvos televizijos siekia, kad alkoholio reklama būtų apskritai kuo mažiau ribojima. Verslo bendrovės, žinoma, suinteresuotos reklamuoti savo gaminius. Jei alkoholio reklama neveiktų jo suvartojimo lygio, nereikėtų ir jo reklamos. Tačiau verslo ir žiniasklaidos argumentas apie palankias verslo sąlygas yra vertas įstatymo leidėjo – Seimo – dėmesio. Priimdamas įstatymo pataisas, Seimas tai ir turėjo pasverti jų kaštų ir naudos analizėje.

Vis dėlto, sunkiausiai suvokiama yra Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) vadovo Felikso Petrausko pozicija. Jo vadovaujama institucija nusprendė stebėtinai skrupulingai bausti televizijas, net jei šios parodys kino filmą su paslėpta alkoholio reklama. Praktiškai VVTAT savo nuožiūra ėmėsi aiškinti, kaip ji turėtų vykdyti įstatymą, ir taip prisiėmė įstatymų leidžiamosios institucijos – parlamento – funkcijas.

Vienas rimtas pateisinimas VVTAT - Seimas laiku tinkamai neišaiškino naujų Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų. Tačiau VVTAT yra įstatymų vykdomosios, o ne leidžiamosios valdžios institucija; jos nerinko Lietuvos piliečiai. Todėl VVTAT reikia vadovautis teisės dvasia ir sveiku protu bei oficialiai kreiptis į Seimą dėl įstatymo vykdymo išaiškinimo, o ne uoliai imtis įgyvendinti savaip interpretuotų įstatymo pataisų.

Sausio 9 ir 10 dienomis TV3 vis dėlto transliuos tiesiogines Eurolygos rungtynes, nes VVTAT galiausiai pasigailėjo Lietuvos krepšinio sirgalių ir pareiškė, kad greičiausiai nebaus televizijų, net jei ir bus užfiksuoti pažeidimai. Tačiau tai nekeičia tarnybos esminės pozicijos – VVTAT įstatymo pataisas ir toliau įgyvendins taip, kaip jas išaiškina pati, o ne Seimas, jei Seimas nepakeis Alkoholio kontrolės įstatymo.

F. Petrauskas akivaizdžiai remiasi iš sovietinio biurokratinio autoritarinio režimo, kur parlamentas buvo tik butaforinė institucija, perimta praktika. Tokiu būdu buvo sukeltas įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių konfliktas bei pažeistas valdžių atskyrimo principas.

Verslas yra verslas; jis visada itin racionaliai ir beskrupulingai gins savo pozicijas. Privatus verslas paprastai nedaro nieko, kas jam nebūtų naudinga. Socialiai atsakingas verslas taip pat gimsta iš būtinybės arba naudos, o ne iš „dosnių“ verslininkų širdžių. Tai elementari verslo veikimo logika; kaip ir žiniasklaidos. Tačiau nereikia stebėtis, kodėl itin griežta ir su žiniasklaidos bei verslo pozicija sutampanti VVTAT vadovo pozicija sukėlė moralinių abejonių visuomenėje.

Artėja Seimo rinkimai. Todėl 2008 metais tiek Seimas, tiek Vyriausybė bandys visais įmanomais būdais įtikinti savo šalies gyventojus, kad valdžia nepailstamai rūpinasi jų ekonomine ir moraline gerove. Lyg visas ekonomines ir socialines problemas būtų galima išspręsti vienu ypu.

Tačiau tokioms problemoms kaip aukštas bendras tautos girstamumo lygis spręsti reikia ilgalaikės strategijos. Ji turėtų integruoti šeimos gydytojus ir psichiatrus, socialinės paramos institucijas ir psichologus ir, žinoma, visuomenę, kad ji pati mažiau gertų ir padėtų atsistoti ant kojų paslydusiems. Ir, aišku, strategija turėtų būti aiški tiek jos rengėjams, tiek jos vykdytojams.