Gali būti, kad turčiai formuoja dabartinio globalaus pasaulio veidą, vėlgi – nežinia, gerai tai ar blogai. Kita vertus, kodėl apie tai nepasvarsčius. Šiandien „Dviejose pusėse“ – apie turtuolius.
Pirmoji pusė – straipsnis „Neįtikėtinos prabangos apsvaiginti“ iš „Le Monde“
„Jų planetoje iš viso 94 970, ir juos kankina troškulys. Jie trokšta pritrenkiančių, nepakartojamų, ekstravagantiškų daiktų, kuriais galėtų pasigirti. Tai turtuoliai, kurių turtas vertinamas 30 ir daugiau milijonų dolerių. Jų skaičius pasaulyje kasmet padidėja kiek daugiau nei 11 proc. Visų jų turtas siekia 13 tūkst. mlrd. dolerių. Ši astronominė suma kiekvienais metais padidėja 16,8 proc. Tie, kurių turtas perkopia milijoną dolerių, dabar jau laikomi tik „paprastais“ turčiais. O didieji turtuoliai nebežino, kur ir kaip išleisti savo milijonų. Pirmą kartą žmonijos istorijoje randasi paklausa, neregėtai, net pavojingai pranokstanti pasiūlą. Pavojinga tiek, kad ne vienas analitikas įspėja, esą tokį kiekį grynųjų būtina vėl skubiai paleisti į apyvartą.
Pasaulio spaudoje nedaug rašoma apie tai, kad naujoji kosmopolitinė turčių kasta netgi negali patenkinti savo aistrų. Jie siekia gauti tik vienetinius daiktus, kurie sukurti specialiai jiems. Laukiančių eilės ilgėja, klientų susierzinimas auga. Kai kurie jų nusiraminimo ieško ekstremaliuose nuotykiuose. Neseniai keturi Niujorko Sičio investuotojai užsisakė ekskursiją – paprašė, kad juos, ginkluotus tik peiliais, parašiutais, nuleistų Amazonės džiunglėse. Kai kurie iš jų perka povandeninius laivus, tarkime, „Ocean Pearl“, panašų į kapitono Nemo „Nautilių“, kurį galima pritvirtinti prie nuosavos jachtos. Arba iškart už 56 mln. dolerių įsigyja didįjį modelį, tarkime, įspūdingą „Phoenix 1000“, 454 metrų ilgio, keturių lygių, su puošniomis kajutėmis svečiams.
Pagrindinė tezė būtų tokia: išskirtinė prabanga neturi nieko bendra su įprasta prabanga. Ir tai kelia paniką kompanijoms, kurių specializacija – išskirtinių daiktų pardavimas. Dabartinė situacija jas užklupo nepasiruošusias, nes paskutinį dešimtmetį jų strategija rėmėsi laipsnišku rinkos demokratizavimu. Jos buvo pradėjusios kurti prekių ženklus, kurie nesirėmė ilgaamže tradicija. Dabar tenka persitvarkyti. Tarkime, modelių namai skubiai atkuria neįtikėtinai brangių daiktų gamybą ir individualių užsakymų praktiką.
Vis dėlto didžiausiems turčiams reikalingi daiktai nesukuriami akimirksniu. Be to, šių daiktų neišstatysi vitrinoje ar neįrašysi į katalogą, čia daug ką tenka sugalvoti iš naujo. Sumanūs, labai protingi ir darbštūs žmonės įžvelgė šią laisvą nišą ir tapo tarpininkais tarp mados namų ir naujų visko trokštančių klientų. Jie organizuoja privatų pardavimą sustiprintai saugomuose rūmuose ir prabangiuose viešbučiuose visame pasaulyje. Jie įkuria vadinamuosius prabangos privatininkų biurus.
Stulbinama dviejų jaunų britų 2000 m. įkurtos kompanijos „Quintessentialy“ sėkmė pabudino apetitą tų, kurių telefonų knygelės paauksuotais krašteliais. Po to, kai kompanija sugebėjo pristatyti į dainininkės Jennifer Lopez šventę povų albinosų, apie ją ėmė sklisti legendos. Metinė paslaugų sutartis su „Quintessentialy“ kainuoja 36 tūkst. eurų, ir tai anaiptol ne didžiausias tarifas... Tai ištisa paralelinė ekonomika, į kurią taip lengvai nepateksi. Plepių ten nėra.
Šios superklasės poreikiai tokie, kad vadinamųjų asmeninių pirkėjų, ypatingų pavedimų specialistų, verslas auga kaip ant mielių. Pasak vieno iš jų, kiekvieną mėnesį pasirodo naujos milijonierių grupės. Po kinų iš Honkongo atvyksta kinai iš Šanchajaus, jie labai jauni. Buvę kazachų kariškiai persikvalifikuoja į naftininkus.
Tačiau kyla nauja problema: didžiausių turtuolių pinigai sukasi uždarame rate, menkindami vidurinės klasės statusą ir gilindami bedugnę tarp turtuolių ir vargšų. 2007 m. balandį Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos darbo grupė net iškėlė hipotezę, kad vidurinė klasė gali tapti revoliucine klase ir imtis vaidmens, kurį Karlas Marksas priskyrė proletariatui. Britų žurnale „Radar“ neseniai publikuotame straipsnyje paaiškinama, kaip turtuoliai, pirmiausia Romanas Abramovičius ir Lakshmis Mittalas, paėmė įkaitu Anglijos ūkį, užėmė ištisus Londono kvartalus ir taip pagilino bedugnę tarp savęs ir visuomenės, o tai gali paskatinti nusikalstamumo didėjimą... Beje, Londone jau parduodami namai kulkų nepramušamais langais ir sienomis. O kartą per tris mėnesius publikuojamas „Spear‘s Wealth Management Survey“ spausdina patarimus, kaip išvengti pagrobimo.
Kita vertus, pavargę nuo pompastiškų viešbučių, kur kino ir pramogų verslo įžymybės taškosi pinigais, kai kurie didžiausi turčiai ima svajoti apie tylą, anonimiškumą, minimalizmą. Neseniai Paryžiuje atidarytas viešbutis „La Reserve“ turėtų tenkinti tą jų poreikį. 30 tūkst. eurų savaitei kainuojantys apartamentai atrodo nutolę nuo viso pasaulio. Dubajuje tokiems klientams statomi du povandeniniai viešbučiai „Hidropolis“ ir „Amfibius“. Šio projekto kaina – 450 mln. dolerių. Gal tai ir bus išskirtinės prabangos ateitis? Gyventi jūros dugne, sudeginus visus tiltus su senuoju pasauliu, leistis į kruizus povandeniniu laivu. Gal didieji turčiai įkurs naująją Atlantidą? Nes žemėje jiems jau darosi ankšta“.
Antroji pusė – straipsnis „Milijardieriai per vienerius metus“ iš „United Press International“
„Savo laiku Johnui D. Rockfeleriui prireikė 16 m., kad taptų milijardieriumi. Billas Gatesas tam sugaišo 10 m., Mike‘as Dellas – 5 m. O „Google“ kūrėjai Sergejus Brinas ir Larry Pagesas tapo multimilijardieriais, nesulaukę nė trisdešimties. Visų daugiau kaip 700 pasaulyje gyvenančių milijardierių turtas siekia maždaug 3 trln. Amerikos dolerių. Jų skaičius kasmet padidėja maždaug šimtu. Jie yra maždaug 50 valstybių piliečiai, tarp jų – tokių šalių, kaip Islandija ir Kazachstanas. Pavyzdžiui, Kinijoje jau yra 30 milijardierių. Kai kurie praturtėja labai greitai. Tarkime, vienas turtuolis papuolė į milijardierių sąrašą su 5 mlrd., uždirbęs juos per metus.
Lenktynėse dėl pačios didžiausios jachtos pirmauja keturiasdešimtmetis rusų naftos magnatas R. Abramovičius, su savo 18 mlrd. dolerių milijardierių sąraše užimantis 11 vietą. Jo 330 mln. dolerių kainuojanti jachta „Eclipse“ yra 525 pėdų (maždaug 175 metrų) ilgio ir pasiekia 40 mazgų greitį. Ekipažą sudaro 40 žmonių. Jachtoje įrengtos 22 svečiams skirtos kajutės. Yra pora aikštelių, skirtų sraigtasparniams, povandeninis laivas ir kulkų nepramušami stiklai. Jachtos eksploatacija kainuoja 20 mln. dolerių per metus. R. Abramovičius turi dar tris jachtas. Jos skirtos tam atvejui, jei turtuolį lydi draugai.
Stulbinamas verslininkų skrydis atvedė prie to, kad kai kurie korporacijų vadovai nusprendė, esą pateks į turtuolių klubą, jei dar padidins savo milžiniškas išeitines pašalpas. Tarkime, Robertas Nardelli, išeidamas iš „Home Depote“, gavo 210 mln. dolerių dydžio išeitinę išmoką. Kompanijos „Goldman „Sachs“ algos per metus siekė 16,5 mlrd. dolerių, tai yra 40 proc. daugiau nei prieš metus. Bet kompanijoje, kurioje dirba 26 467 žmonės, jos pasiskirstė nevienodai: kai kurie vyriausieji vadybininkai buvo apdovanoti po 100 mln. už tai, kad padidino „Goldman Sachs“ akcijų vertę 61 proc.
Winstonas Churchillis yra pasakęs, kad socializmas – tai vienodas nepriteklių paskirstymas, o kapitalizmas – nevienodas gėrybių paskirstymas. Po Antrojo pasaulinio karo buvo neįmanoma įsivaizduoti, kad paskirstymas galėtų būti toks nelygus. Abiejose Atlanto pusėse artėja sunkios dienos. Žurnalo „The Economist“ duomenimis, 2001 m. vidutinio amerikiečio realus algos dydis augo dvigubai lėčiau nei produktyvumas. Tuo pat metu statistinio vyriausiojo vadybininko pajamos padidėjo nuo 40 vidutinių atlyginimų prieš dešimtmetį iki 110 vidutinių atlyginimų šiuo metu. 2006 m. kai kurie vadovai uždirbo daugiau nei 100 mln. dolerių. Tuo metu 10 mln. metinės pajamos jums neleistų Manhetene įsigyti bent kiek padoresnio buto. Jie čia kainuoja nuo 20 iki 40 mln.
„The Economist“ teigimu, tokią situaciją iš dalies lėmė aplinkybė, kad dabar akcijas gali gauti per didelis kiekis žmonių pernelyg palankiomis jiems aplinkybėmis. Įprasta tampa už sėkmingą veiklą vadovams atsilyginti akcijomis, remiantis jų kaina jau po sėkmingo veiklos tarpsnio. Tai tas pats, kas statyti už žirgą jau po to, kai jis laimėjo lenktynėse. Apie 120 įmonių šiuo metu yra tiriamos dėl tokių akcijų paketų perdavimo savo vadovams.
Nė dienos nepraeina, kad „The Financial Times“ ar „The Wall Street Jounal“ nebūtų aprašomos finansinių machinacijų istorijos. Pasitaiko ir štai tokių istorijų: kompanijai „Home Depot“ atsisakius R. Nardelli paslaugų ir sumokėjus jam 210 mln., jos atstovai informavo, kad jis galų gale sutiko atsisakyti ir vienos didžiausių savo privilegijų, tai yra galimybės naudotis vienu iš šešių kompanijai priklausančių reaktyvinių lėktuvų“.
„Dvi pusės“ – antradieniais ir ketvirtadieniais 11.50 val. (kart. 16.50 val.).