Maskva pasiryžusi ignoruoti ir kitą svarbų susitarimą. Spalio pabaigoje Rusijos karinių oro pajėgų vadas Nikolajus Solovcovas pareiškė, kad artimiausiu metu bus atnaujinta mažo ir vidutinio nuotolio raketų gamyba. Jis teigė, kad tuometinė Sovietų Sąjunga sutartį įvykdė iki 1991 m. birželio, sunaikinusi 1846 raketų kompleksus, bet dabar atsirado būtinybė vėl pradėti jų gamybą. JAV ir SSRS mažo ir vidutinio nuotolio raketų likvidavimo sutartis buvo pasirašyta 1987 m. gruodžio 8 d., taigi prieš 20 m. šalys įsipareigojo negaminti, nebandyti ir nedislokuoti antžeminio tipo balistinių ir sparnuotųjų raketų, o jau esamas sunaikinti per 3 m. Generolas pasakė, kad JAV sunaikino daugiau nei dvigubai mažiau šių raketų, nors turėjo beveik tiek, kiek ir Sovietų Sąjunga.
Naujas Rusijos iššūkis Vakarams – būtent šia sutartimi ribojamų taktinių raketų kompleksų „Iskander-E“ dislokavimo Baltarusijoje, Kaliningrado srityje ir prie Sankt Peterburgo planai. Tokią raketų brigadą sudarys 27 paleidimo įrenginiai ir 100 raketų, galinčių skrieti nuo 500 iki 1000 km. Kai Rusija pasitrauks iš minėtų sutarčių, šį veikimo nuotolį ji galės padidinti nors ir iki 5000 km. Vis dėlto dislokavusi raketas prie rytinių NATO sienų, Rusija ir dabar gali pasiekti Amerikos karines bazes Rumunijoje ir Bulgarijoje bei branduolines saugyklas Vokietijoje, o ką jau kalbėti apie Baltijos šalis.
Kompleksas „Iskander“ – tai galingas vilkikas, ant kurio telpa 2 balistinės raketos ir 4 sparnuotosios viršgarsinės apie 500 km nuotolio raketos. Į kiekvieną raketą gali būti įmontuota įprastinio užtaiso galvutė arba 54 elementų kasetė, kurios tikslumas – 2 m. Ji taikinį pasiekia ir po žeme, ir judantį, ir mažų matmenų, ir naktį, kai nėra gamtinio apšvietimo. Tokia raketa gali sunaikinti tiek priešlėktuvines, tiek priešraketines sistemas, ji nepastebima radarų...
Tai štai toks ginklas iki 2020 m. gali atsirasti netoli Mogiliavo. Formaliai jį Baltarusijos kariuomenė iš Rusijos pirks sutartine vietine kaina pagal abiejų valstybių kolektyvinio saugumo sutartį. Problemų tai nesukels, nes Rusijos ir Baltarusijos karinis bendradarbiavimas net nebuvo nutrūkęs iširus SSRS. Rusija naudojasi Baranovičiuose pastatyta tolimojo raketų sekimo stotimi, strateginių bombonešių pakilimo oro uostu, tolimojo ryšio su kariniu jūrų laivynu punktu ir t. t. Baltarusija gamina vilkikus rusiškiems strateginiams kompleksams „Topol-M“, o Rusijos priešlėktuvinės sistemos „S-300“ saugo Baltarusijos padangę.
Naujų raketų dislokavimas šalia rytinių NATO sienų – tai ne tik suprantama Maskvos reakcija į amerikiečių raketinį skydą Lenkijoje ir Čekijoje. Laikraštis „The Daily Telegraph“ pastebi, kad taip Rusija daro spaudimą ES, norėdama europiečius pagąsdinti jiems kylančia grėsme. Maskvos neįtikino Vašingtono tvirtinimai, kad jų priešraketinės sistemos nukreiptos prieš tokias „blogio ašies“ šalis, kaip Iranas ar Šiaurės Korėja.
Darydama spaudimą Europai, Rusija nori įrodyti, kad būtent Amerika bus kalta, jei Senajam žemynui iškils branduolinis pavojus. Tai nuo Šaltojo karo laikų žinomas mėginimas skaldyti Vakarų vienybę, kurios buvimu iš tiesų galima abejoti.
„Užsienio įvykių komentaras“ – pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 17.55 val., kart. kitos darbo dienos rytą 6.55 val.