– Kaip sekasi Jums ir kaip sekasi Jūsų judėjimui „Visionarios por Colombia”?
– Pastaruoju metu mūsų susivienijimas labai daug dėmesio skyrė iniciatyvai „Voto vital“ („Gyvenimo balsas“ – S.K. laisvas vertimas). Visoje šalyje propaguojame atsakingą balsavimą rinkimų metu. Labai smarkiai pasisakome prieš balsų pirkimą ir pardavimą, prieš emocionalų, o ne apgalvotą balsavimą.
– O ar Jūsų judėjimas populiarus Kolumbijoje?
– Mes turime daug sekėjų. Ką tik įvykusiuose municipaliniuose rinkimuose vienas kandidatas į mero postą vos nepralaimėjo vien dėl to, kad tiesioginiame televizijos eteryje jam užduotas mano klausimas sukėlė didelę visuomenės diskusiją. O aš jo paklausiau, ar teisinga būtų dėl pergalės rinkimuose pirkti 50 balsų, kad išgelbėtų miestą nuo kito kandidato, kuris gali nusipirkti 50 000 balsų. Jis atsakė, kad čia nėra nė ko galvoti, kad reikia tuos 50 balsų pirkti.
– Kaip reagavo žmonės?
– Iš pradžių žmonės palaikė poziciją, kad pirkti balsų apskritai negalima. Bet paskui, kai kiti kandidatai pradėjo labai stipriai pulti, tai daugelis pripažino, kad klausimas buvo per sunkus.
– Ar Jūsų tikslas ir buvo tokią diskusiją išjudinti? O gal Jūs tiesiog atakavote konkretų kandidatą, ir tiek?
– Šį klausimą būčiau uždavęs bet kuriam rinkimų lyderiui, nes balsų pirkimo praktika Kolumbijoje labai įsišaknijusi.
– Kaip suprantu, Jūsų filosofija remiasi principu, kad pirmiausia piliečiai patys turi keistis, užuot kalbėję apie valdžios pakeitimą?
– Taip, taip. Ką mes dabar kalbėjome, tai buvo iliustracija, kaip žmonės neparsiduodami gali atgauti savo orumą. Todėl mūsų judėjimas ir siūlo žmonėms prieš balsuojant labai atsakingai galvoti. Mūsų pagrindinė idėja praėjusį ikirinkiminį mėnesį buvo tokia, kad balsavimo kokybė pirmiausia priklauso nuo rinkėjų.
– Iš tiesų tai labai paprasta tiesa. Atrodo, Kolumbijoje, kaip, deja, neretai ir Lietuvoje, elementarių demokratijos pamokų vis dar reikia.
– Dalis žmonių pas mus balsuoja laisvai. Kiti – labai neatsakingai. O paskui ateina nusivylimas.
– Diegdami žmonėms atsakingo elgesio poreikį Jūs pirmiausia remiatės asmeninio pavyzdžio jėga?
– Žinoma. Bet nebūtinai tai turi būti kokia nors stipri, bet vieniša asmenybė. Dar veiksmingesnis dalykas – kai pavyzdį rodo ištisos žmonių grupės. Ir čia labai svarbu, kad apie panašias iniciatyvas būtų kuo daugiau informacijos. Taip susiformuoja tam tikras socialinis spaudimas ir gerais pavyzdžiais imama sekti.
– O ar nėra taip, kad vien siūlyti žmonėms tam tikrus pozityvaus elgesio modelius – tik pusė darbo. Dar labai svarbu, kad visuomenė suvoktų savo poreikius, kad žinotų, ko reikia siekti. Juk ir Jūsų judėjimo pavadinime matome žodį „vizija”. Kaip paskatinti žmones, kad jie pradėtų galvoti, kokios ateities jiems reikia, kad nebijotų fantazuoti?
– Ar čia nėra kažkas panašaus į bandymą suformuluoti vadinamąją nacionalinę idėją? Anksčiau tai buvo madinga...
– Ne visai. Yra nemažas skirtumas, nes mes pirmiausia kalbame apie tai, kad daug ką galima pakeisti keičiant mažus dalykus – įpročius, stereotipus. O pokyčių linkmė labai aiški. Mes pabrėžiame žmogaus teisę į gyvybę. Jei būčiau Lietuvoje, tai dirbčiau prieš savižudybes. Kolumbijoje kitokia padėtis: reikia kovoti prieš žudymą. Pas mus žmonių nužudoma net šiek tiek daugiau, negu pas jus įvyksta savižudybių. Dar Kolumbijoje didelė problema, kad daug žmonių šaltuoju metų laiku apsinuodija smalkėmis. Mes stengiamės žmonėms įskiepyti supratimą, kad kiekviena gyvybė yra nepakartojama, kad kiekvienas žmogus yra nepakeičiamas, kad kiekviena mirtis – neištaisomas praradimas.
– O kaip Jūs žiūrite į vadinamąsias fix idėjas? Pavyzdžiui, jeigu kam šautų į galvą, kad Kolumbijai būtinai reikia kosmodromo. Turiu galvoje paprastą tiesą, kad iš pažiūros beprotiški sumanymai ne taip jau retai virsta labai vertingais projektais. O ir neįgyvendinti tokie projektai bent jau išjudina visuomenę, atpalaiduoja jos kūrybines galias, verčia daugiau ir kryptingiau galvoti apie ateitį.
– Daugybę interviu ir seminarų per visą mūsų atsakingo balsavimo kampaniją mes užbaigdavome vizija, kad kada nors rinkimuose Kolumbijoje bus renkamasi tik tarp skirtingų pavidalų gėrio. Gal dabar tai atrodo nepasiekiama, bet svarbu tuo tikėti, nebijoti tai įsivaizduoti kaip savaime suprantamą dalyką.
– Ar Jūsų pasirinkti bendravimo su žmonėmis būdai nereiškia, kad tradicinės politinės veiklos formos visuomenei tampa nebeįdomios, jų nebepatraukia?
– Šitas procesas labai sudėtingas. Visuomenę labai veikia televizija, radijas. Daug važinėjau po šalį susitikti su žmonėmis ir tiesiogiai bendrauti. Pamačiau, kad tiesioginis bendravimas jiems nedaro tokio visuotinio įspūdžio, kaip televizijos transliacijos. Todėl ir aš pats stengiuosi išnaudoti televizijos privalumus. Pavyzdžiui, prieš metus tokiu būdu pradėjau aiškinti idėją, kad žmonės gali pasikeisti į gera ne dėl jiems taikomų bausmių, o per socialinį pripažinimą, per geranorišką požiūrį į kiekvieną asmenį. Daug kas man dabar sako, kad ta kampanija yra sėkminga, nes apeliuoja į žmonių sąžinę, į kaltės jausmą.
Beje, mūsų tautiečiai Kolumbijoje labai domisi jūsų rengiamu vizijų konkursu. Ir aš galvoju apie jį. Man labai rūpi savižudybių Lietuvoje problema ir mano vizija dėl šitos nelaimės yra tokia, kad lietuviai pernelyg dažnai linkę dėl ko nors kaltinti save. Tuo mes panašesni į japonus nei į kolumbiečius. Tas kaltės jausmas prie savižudybių smarkiai prisideda. Stiprus kaltės, gėdos jausmas būdingesnis Rytų tautoms. Katalikybėje tie dalykai taip pat giliai įsišakniję. Tai Lietuvą daro tarpinės tarp Rytų ir Vakarų kultūros šalimi. Mano vizija apie Lietuvą be savižudžių remiasi tokiais samprotavimais.
– Ką tik praėjusiuose municipaliniuose Kolumbijos rinkimuose Jūsų judėjimas nemažai pasiekė, kad balsuojama būtų atsakingiau. O gal ir prieš dešimt metų jau būtų taip buvę, jei žmonėms apie paprastus dalykus kas nors būtų kalbėjęs jiems suprantama kalba?
– Taip, nuo bendravimo būdo labai daug kas priklauso. Vargingesniuose šalies rajonuose žmonės taip ir sakė: anksčiau niekas mums neaiškino, kodėl parduoti savo balsą, balsuoti nepagalvojus yra blogai. O dabar mes tai išgirdome iš patikimų lūpų.
– Patikimumas svarbu?
– Žinoma. Ir man šiuo atveju lengviau, nes mano lietuviškos šaknys verčia mane jautriai reaguoti į savo klaidas. O žmonės tai mato ir vertina.
– O kodėl daugiau tokių žmonių neatsiranda? Juk tai kelias į žmonių širdis.
– Gal bijo, kad kiti pasinaudos jų nuoširdumu. Aš ir pats su tuo esu susidūręs, tačiau niekam vis dėlto neatėjo į galvą mano prisipažintomis klaidomis teisinti savąsias.
– Jūs jau gana ilgai dalyvaujate politikoje. Ko per tą laiką pasimokėte, ką atradote?
– Vienas iš painiausių mano patirtų dalykų yra tai, kad žmonės bijo naujovių ir kartu jomis labai domisi. Supratau, kad apie naujoves reikia ne be galo svarstyti, o jas greitai įdiegti. Kitas dalykas, kurio išmokau, – darbas bet kokioje grupėje reikalauja, viena vertus, tikslaus ir griežto planavimo, antra vertus, palikti erdvės fantazijai, kūrybai.
– Ar šitie dalykai taikytini ir Lietuvoje? O gal mes pernelyg skirtingi?
– Tai labai pritaikoma. Kai vakar susitarėme dėl mūsų pokalbio, tai naktį daug galvojau, skaičiau Kudirką, Donelaitį... Lietuva per daugelį amžių tam tikrais momentais yra nuveikusi didelių darbų. Tai būdavo tokios visuotinės tautos talkos, dažniausiai pagrįstos emocijomis. Iš tiesų tokiais būtent emocinio susitelkimo atvejais tauta darydavo stebuklus. Įdomu, kad praeityje net mažai mokslo regėję paprasti žmonės sukeldavo nacionalinius sąjūdžius. Pavyzdžiui, prieš nutautinimą. Iš lietuvių sugebėjimo susitelkti kritiniais tautai atvejais aš mokausi ir keldamas geriems darbams kolumbiečius.
NAUJAUSIAME "ATGIMIME" TAIP PAT SKAITYKITE:
Biodegaluose ekologiškumo – mažai. Kaip ir kodėl, aiškinasi Laura Gintalaitė straipsnyje Biokuro nekaltybe abejojama
Džina Donauskaitė aiškinasi, kas, augant statybų paslaugų kainoms, racionaliau: pirkti ar statyti? Kaip plonėjant piniginei nenuskriausti savęs
Ieva Baubinaitė - specialiai "Atgimimui" iš Kubos. Cuba Libre – dar kartą
„Šiandien mes susitikome su jumis pasikalbėti, bet rytoj nežinome, ar už tai nesėdėsime kalėjime”, – „Atgimimui” sakė vienas iš nepriklausomų žurnalistų asociacijos Kuboje narių.