Vis dėlto pastaruoju metu apie grėsmę pasaulietinei santvarkai imta postringauti ir krikščioniškuose kraštuose prie pat Lietuvos –stačiatikių Rusijoje ir net katalikų Lenkijoje. Sprendžiant iš daugelio straipsnių lenkų ir rusų spaudoje, pastaruoju metu ir demokratinei mūsų kaimynei Vakaruose, ir ne tokiai demokratinei Rytuose iškyla klausimas dėl Bažnyčios vaidmens valstybėje.

Pirmoji pusė – straipsnis „Rusija: grėsmė pasaulietinei valstybei?“ iš „BBCRussian.com“

Dešimt Rusijos mokslų akademijos mokslininkų, tarp kurių – du Nobelio premijos laureatai, atviru laišku kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir paragino jį sustabdyti „šalies klerikalizavimą“.

Akademikai nerimauja dėl „aktyvaus cerkvės skverbimosi į visas visuomeninio gyvenimo sritis“, taip pat ir į mokslą. Akademikus papiktino neseniai vykusio Pasaulio rusų tautos susirinkimo sprendimas siūlyti Vyriausybei įtraukti stačiatikių kultūros ir etikos pagrindų dėstymą į bendrojo šalies lavinimo standartą, o teologiją priskirti prie mokslinių specialybių Aukščiausiojoje atestacijos komisijoje. Taip esą būtų pažeistos ir kitų tikėjimų išpažinėjų, ir ateistų teisės.

„Tikėti Dievu ar netikėti – kiekvieno žmogaus sąžinės reikalas, – sakoma mokslininkų kreipimesi. – Mes gerbiame tikinčiųjų jausmus ir nesiekiame kovoti su religija. Bet mes negalime likti abejingi, kai mėginama kvestionuoti mokslo žinias“.

Akademikai teikia pavyzdžių, kad cerkvės mokymas „įsišaknijęs ginkluotosiose pajėgose“, o žiniasklaida plačiai nušviečia aukščiausių šalies pareigūnų atliekamas religines apeigas. Visa tai, laiško autorių įsitikinimu, yra Konstitucijos pažeidimas, nes pagrindinis įstatymas tiesiogiai nurodo, kad Rusija yra pasaulietinė valstybė.

Šventikai kaltinimus skleidžiant „šliaužiantįjį klerikalizmą“ neigia. Cerkvės atstovų teigimu, cerkvė yra atskirta nuo valstybės, tačiau ji nesanti ir neturinti būti atskirta nuo visuomenės. Be to, rusų Bažnyčios hierarchai dar ir papriekaištauja mokslininkams, kurie „sėdėjo krūmuose“ sovietiniais laikais, kai cerkvė ir tikintieji buvo persekiojami ir gniaužiami.

Vis dėlto varpais dėl „Rusijos klerikalizavimo“ skambina ne tik mokslininkai, o ir kitų konfesijų atstovai. Įžymūs musulmonų bendruomenės veikėjai kaltina Stačiatikių bažnyčią siekiu monopolizuoti tikėjimą. Pasak musulmonų, „cerkvės atstovai religijos atgimimą supranta ne kaip konstitucinę piliečių teisę savo noru išpažinti tikėjimą, o kaip bandymą restauruoti tą valstybės ir religijos santykį, koks Rusijos imperijoje vyravo dar iki monarchijos žlugimo“.

Rusijos musulmonams, kaip ir akademikams, ypač kliūva stačiatikių kultūros pagrindų kurso įvedimas šalies mokyklose. Tokio dalyko atsiradimą autoriai laiko „prievartavimu tikėti“. Musulmonai mano, kad toks klerikalizmas atvesiąs šalį į suirimą. Tuo pat metu pareiškime islamo bendruomenė pabrėžia „labai vertinanti gerus ryšius su Rusijos stačiatikių cerkve“.

Rusijos gyventojų surašymas atskleidė, kad 2002 m. Rusijoje maždaug dešimtadalis gyventojų buvo tradiciškai islamą išpažįstančių tautybių atstovai. Musulmonų lyderiai sako, kad iš tikrųjų Rusijoje yra apie 20 mln. musulmonų, ar 14 proc. gyventojų, nes surašymo metu nebuvo įskaičiuoti nelegalūs imigrantai.

Antroji pusė – straipsnis „Lenkija: Bažnyčia skverbiasi į mokyklas“ iš „Wirtualna Polska“

Lenkijos Vyriausybė nutarė priskirti tikybą prie 13 pagrindinių dalykų, kurių pažymiai lems mokinio vidurkį ir diplomo konkurencingumą. Prieš šią naujovę pasisakė ir pats švietimo ministras, bet buvo priverstas nusileisti, o dar ir sulaukė kritikos strėlių iš Bažnyčios vyresnybės.

Galutiniu sprendimu lenkų šventikai liko patenkinti, mat „tikybos pažymio įtraukimas į vidurkį prisidės prie sveikesnės visuomenės formavimo ir didesnės ramybės mokyklose“. Bažnyčios atstovai neigia, kad kitų konfesijų ar netikinčiųjų šeimų vaikai dėl tokio sprendimo bus diskriminuojami. „Mes auklėjame žmones tolerancijos dvasia“, – lenkų žiniasklaidai pareiškė kardinolas Stanislawas Dziwiszas.

Anksčiau niekam nerūpėjo, kiek mokinių rinkdavosi lankyti ar nelankyti tikybos pamokų ir kodėl labai mažai kur Lenkijos mokyklose vietoj tikybos buvo siūlomas alternatyvus etikos kursas, tačiau nuo šiol tikybos pamokų nelankantys mokiniai turės prastesnes galimybes gauti aukštą vidurkį ir diplomą su pagyrimu. Su pažymių vidurkiu siejamos ir galimybės stoti į aukštąsias mokyklas ir gauti stipendiją.

Opoziciniai politikai šį posūkį sieja su konservatyvia brolių Kaczynskių partijos „Teisė ir teisingumas“ linija. Pasak Lenkijos Seimo narės, Demokratinės kairės aljanso atstovės Joannos Senyszyn, „kačizmas kartoja tai, kas jau buvo Lenkijos Liaudies Respublikoje. „Liaudies demokratijos“ laikais papildomų balų gaudavo kilę iš „darbininkų ar valstiečių“, o dabar bus papildomi balai už bažnyčios lankymą. Juk niekas neabejoja, kad geriausius pažymius iš tikybos gaus būtent mokiniai – praktikuojantys katalikai“.

Laikraščio „Gazeta Prawna“ apžvalgininkai neabejoja, kad Vyriausybės sprendimas sustiprinti tikybos pamokų statusą mokykloje apsunkins Lenkijos padėtį Europos žmogaus teisių teisme. Strasbūre nagrinėjama viena lenkų šeimos byla – tėvai skundžiasi, kad nė viena iš aplinkinių mokyklų nesudarė sąlygų jų sūnui pasirinkti etikos pamokas vietoj tikybos, nors tokią galimybę numato įstatymai. Etikos pamokos Lenkijoje išties nėra paplitęs reiškinys – jų esama tik kai kuriose mokyklose, o štai tikyba dėstoma visur. Religijos pagrindų mokosi per 90 proc. moksleivių, tačiau anksčiau už šį kursą jie gaudavo tik nereikšmingą įskaitą, o nuo šiol turės siekti kuo geresnio pažymio.

„Jei ši tvarka taps pagrindu Lenkijai nepalankiam nuosprendžiui priimti Strasbūro teisme, valstybė bus priversta suteikti mokiniams galimybę pasirinkti – lankyti tikybą ar etiką. O papildomiems etikos mokytojų etatams ar vadovėliams nėra nei paruoštų programų, nei pinigų“, – pabrėžia „Gazeta Prawna“.

***

Kai šalyje ne iki galo prigyja liberalios demokratijos principai (o būtent taip skirtingu mastu kol kas yra visose Rytų Europos šalyse), atsiranda poreikis atsiremti dar į kokį nors ideologinį ramstį. Marksistai pasakytų, kad religija išlieka „opiumas liaudžiai“, kuri nemato prasmės blaiviai vertinti padėtį visuomenėje. Aš nuo tokių radikalių vertinimų susilaikyčiau. Tikėjimo ar netikėjimo vaidmens asmeniniame gyvenime ir kiekvieno žmogaus kelyje į pasaulio pažinimą nenuneigčiau, kad ir norėčiau. Vis dėlto kai dievoieškos eksperimentų visų piliečių vardu imasi tariamai demokratinė valstybė – gal jau tai per daug? Juolab kad nei rusai, nei lenkai nerodo entuziazmo masiškai atsiversti į tikėjimą. Iš beveik 3000 skaitytojų, dalyvavusių „BBCRussian“ svetainės apklausoje, kone du trečdaliai pareiškė nepritariantys klerikalizavimo tendencijoms Rusijoje, o tokių tendencijų įžvelgė kartu absoliuti dauguma respondentų. Reprezentatyvioje Lenkijos gyventojų apklausoje 60 proc. gyventojų pasisakė prieš tai, kad tikybos pažymys būtų įtrauktas į moksleivių mokymosi vidurkį, o tik 36 proc. buvo už.

Žinoma, tie rezultatai dar nereiškia, kad Rusijos ir Lenkijos gyventojai sąmoningai pasisako prieš Bažnyčios įsigalėjimą. Juk labai mažai kas iš rusų skaito BBC svetainę, o lenkai, pasisakydami prieš dar vieną privalomą dalyką, galbūt tiesiog nenori dar didesnio krūvio mokiniams. Bet šiaip ar taip labiau tikėtina, kad religijos vaidmens sureikšminimas valstybės gyvenime yra veikiau elito, o ne liaudies projektas. Atmesdami liberalų demokratijos modelį, nepajėgdami ar nenorėdami savo šalyse įtvirtinti tokio pilietinio sąmoningumo ir pagarbos žmogaus teisėms lygmens, kaip Vakaruose, broliai Kaczynskiai Lenkijoje ir Kremlius Rusijoje siekia ideologinę tuštumą užpildyti kuo nors kitu. Ir griebiasi tradicinio šiaudo – religijos, nors patys visai ne šventieji.

Lenkijoje šie bandymai vargu ar bus vaisingi, nes brolių Kaczynskių „Teisės ir teisingumo“ projektas jau neteko populiarumo ir netrukus tikriausiai bus išbalsuotas. O štai Rusijoje, jeigu dabartinės tendencijos tęsis ir toliau, mokslininkams, musulmonams ir ateistams reikėtų už pasaulietinę valstybę... pasimelsti.

„Dvi pusės“ – antradieniais ir ketvirtadieniais 11.50 val. (kart. 16.50 val.).