Apylinkių teismuose dirbančių teisėjų (apie 700) vidutinis atlyginimas per mėnesį grynaisiais nesiekia nė 3 tūkst. litų. Vidutinės įmonės vadybininkas didmiestyje taip pat gauna panašų atlyginimą. Netgi 14-16 kategorijos valstybės tarnautojo piniginė storesnė!
Šią savaitę daugelį papiktino aukštesniųjų instancijų teisėjų užmojai per teismus prisiteisti atlyginimus, kuriuos dar 1999-ųjų gruodį Vyriausybė sumažino dėl sunkios valstybės ekonominės ir finansinės padėties. Teisėjai mano, kad valstybė juos apgavo – Lietuva neišgyveno itin sunkios ekonominės krizės, o algas politikai „apkarpė“ siekdami pelnyti daugiau rinkėjų balsų.
Jau paskaičiuota, kad ieškinius pateikę apie 150 apygardų ir apeliacinio teismų teisėjai iš valstybės gali prisiteisti net 45 milijonus litų. Vyriausybės atstovai jau sutinka, kad teisėjams būtų grąžinta keturis kartus mažesnė suma: tik už tris metus, kaip tai numato teisėjams netaikomas Darbo kodeksas.
Visuomenė piktinasi, kad vieninteliams teisėjams pasisekė įrodyti, jog jiems atlyginimai galėjo būti sumažinti nepagrįstai. Piktinasi dar ir todėl, kad teisėjų bylas nagrinėja... teisėjai.
Akivaizdu, teisėjų ginčus nagrinėjantys Temidės tarnai taip pat nukentėjo nuo Vyriausybės nutarimo: jeigu valdžia nebūtų sumažinusi atlyginimo, karjeros laiptais pakilę teisėjai šiuo metu per mėnesį gautų beveik trimis tūkstančiais litų daugiau.
Lietuvos teisėjų asociacija dar prieš kelis mėnesius ragino valdžią kuo skubiau taisyti klaidas – grąžinti nepagrįstai sumažintų atlyginimų dalį ir, žinoma, mokėti didesnes algas. Tačiau mūsų valdžia palaiko tradicijas: neskuba grąžinti skolos, laukia teismų sprendimų teisėjų bylose.
Bet kai tik bus priimtas pirmas teisėjams palankus sprendimas ir Vyriausybė bus priversta grąžinti skolą, teismus gali užplūsti ir kitų teisėjų ieškiniai.
Ir ne dėl lito ar kelių šimtinių. Gresia šimtatūkstantiniai ieškiniai. Vien šios dienos paskaičiavimais vienas teisėjas prašo vidutiniškai priteisti 300 tūkst. litų sumažinto atlyginimo.
Teisėjai pripažįsta: vien faktas, kad teisingumo vykdytojai yra priversti bylinėtis su Vyriausybe, jau diskredituoja valstybę.
Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad teisėjams atlyginimai negali būti mažinami, nes taip gali būti pažeidžiama nepriklausomumo sąvoka. Savo veiksmais ne teisėjai, o politikai supriešino visuomenę ir sumažino pasitikėjimą teismais.
Ko verta mūsų valstybė, jei lig šiol iš esmės nėra peržiūrėtas teisėjų atlyginimo teisinis reguliavimas? Paprastai kalbant, šiuo metu teisėjams atlyginimai mokami pagal negaliojantį įstatymą. Belieka tik pasidžiaugti, kad Teisingumo ministerijoje jau sudaryta darbo grupė, parengsianti įstatymą dėl teisėjų atlyginimų.
Kada jis įsigalios, priklausys tik nuo politikų. Tačiau galima neabejoti: labai negreit. Ilgai įvairiuose kabinetuose klaidžiojo Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuris šį pavasarį Seime taip ir liko nepriimtas.
Jį svarstant tarp politikų ir kai kurių teisininkų įsiplieskė tikras interesų karas. Siekdami patenkinti savo poreikius kai kurie parlamentarai net pamiršo, kad tuo metu priėmė Baudžiamojo kodekso ir proceso kodekso pataisas, kuriomis sugriežtino bausmes net už sunkiausius nusikaltimus.
Ieškodami tiesos ir ją gindami teisėjai gina demokratiją. Akivaizdu, teismų sistema išgyvena krizę – išskirtinio statuso teisėjo profesija yra nekonkurencinga kitų teisinių profesijų atžvilgiu. Teismai negali privilioti aukštos kvalifikacijos teisininkų, kurie mieliau renkasi kelis kartus geriau apmokamą darbą privačiame sektoriuje.
Kažkas sakė, kad pigaus teisingumo nebūna. Jeigu valstybė taupys ir neprisivilios aukščiausios kvalifikacijos teisininkų, kentės ne tik savo teises teismuose ginantys jos piliečiai. Lietuvos teisėjų asociacija pastebėjo, kad neturint aukščiausios kategorijos teisininkų bus sudarytos prielaidos lengviau pažeisti teismų ir teisėjų nepriklausomumą bei žmogaus teises ir laisves. Be abejonės, tai gali sukelti grėsmę teisinei valstybei.
Europarlamentaras Aloyzas Sakalas stebėjosi mūsų valstybės politikų pažeidžiamumu – esą kai kurie valdžios atstovai nelinkę pritarti teisėjų atlyginimų didinimui vien todėl, kad Lietuvoje teismų reitingai yra žemi. Pasirodo, Europoje teismų reitingų niekas neatlieka – niekada negalima nustatyti objektyvios tiesos, nes su teismų darbu susiduria tik dalis visuomenės. Ar korektiška Seimui, NEpasitikėjimas kuriuo yra didesnis, negu nepasitikėjimas teismais, reitingais motyvuoti savo sprendimus?
Lietuvoje didelė dalis žmonių išvis nėra turėję reikalų teismuose, apie jų veiklą dažniausiai sužino iš žiniasklaidos. Išties, teismuose skandalų neišvengiama, tačiau jų pasitaiko ne tik Lietuvoje. Bet ar pagal skandalus reikia vertinti visų teisėjų darbą?
Ne vienas populiarumo siekęs visuomenės veikėjas viešai švaistėsi kaltinimais, esą kam teisėjams apskritai mokėti algas, jie vis tiek gyvena iš kyšių! Tačiau lig šiol neatsirado nė vieno, galinčio tokius teiginius pagrįsti. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šiuo klausimu taip pat tyli, ir, tikriausiai, ne be pagrindo. Todėl teisėsaugininkai turėtų elgtis principingiau – visus kaltinimų pažėrusius politikus ar visuomenės veikėjus reikia patraukti atsakomybėn.
Gindami savo garbę teisėjai apgins visą savo valstybę. Premjerui reikia nebijoti artėjančių rinkimų ir imtis veiksmų kuo greičiau grąžinti Lietuvos teisėjams neteisėtai nusavintų atlyginimų dalį. Ir, svarbiausia, nepamiršti, kad į teismus ateinantys žmonės dažniausiai susiduria su apylinkės teismų teisėjais, šiuo metu „į rankas“ negaunančiais nė 3 tūkst. litų.
Ir dar. Savo piliečius gerbianti valstybė privalo pasirūpinti ne tik teisėjais, bet ir valstybės tarnautojais, socialiai remtinais asmenimis. Tad... duokim pinigų!