Tačiau gali būti taip, kad naujų dujų kainų reguliavimo taisyklių, galinčių sumažinti dujų kainų vartotojams, gali išvis nepavykti įgyvendinti – tam prieštarauja ne tik „Lietuvos dujos“ ir „Dujotekana“, bet ir pati Vyriausybė.

„Visada maniau, kad, jei rinka yra monopolinė arba oligopolinė, kaip yra su dujomis, ją reikia reguliuoti. Nes nereguliuojant kainos išauga iki tokių ribų, kai žmonės pradeda ieškoti arba kito kuro, arba keikia valdžią. Lietuvoje yra lengviau keikti valdžią“, – sako Vidmantas Jankauskas, Kainų ir energetikos komisijos pirmininkas.

Tačiau komisija, siekianti reguliuoti dujų kainas, poros savaičių gali ir nesulaukti – Prezidentas yra raginamas kuo greičiau senąją komisiją pakeisti nauja.

Vartotojai laimėtų

Šį pavasarį reguliuoti dujų kainas nusprendė Seimas, priėmęs naują Gamtinių dujų įstatymą. Parlamentarai rėmėsi nuostata, esą pradėjus reguliuoti dujų kainas labiausiai turėtų laimėti vartotojai.

Kitaip tariant, Kainų ir energetikos komisija įstatymo yra įpareigota nustatyti viršutines dujų kainų ribas, ribodama ne tik dujų transportavimo, skirstymo ir tiekimo kainas, tačiau ir antkainį, kurį „Lietuvos dujos“ ir „Dujotekana“ užsideda importuodama iš Rusijos dujas. Pastaruoju metu ši kaina svyruoja ties 200 dolerių už 1000 kubinių metrų dujų.

Antkainis, kurį įmonė „Dujotekana“ vienu metu buvo pakėlusi netgi iki 30 procentų, o „Lietuvos dujos“ paprastai kiek mažiau, ir yra pagrindinis dujų tiekimo įmonių pelno šaltinis.

Tačiau, specialistų teigimu, tokia padėtis yra neteisinga vartotojų atžvilgiu. Anot ekspertų, dujų tiekimo įmonės naudojasi išskirtine padėtimi rinkoje – dujas iš Rusijos „Gazprom“, t.y. vieno vienintelio šaltinio, perka ir vartotojams tiekia tik dvi ir tik paties „Gazprom“ pasirinktos įmonės.

Be to, kaip „Atgimimui“ teigė buvęs komisijos narys Vygintas Sidzikauskas, dabar dirbantis nepriklausomu konsultantu, įmonėms užsidėti ant importuojamų dujų kainos antkainį nenumato jokie Lietuvos teisės aktai.

Tai patvirtina ir V.Jankauskas, pridurdamas, kad iki Seimo pavasarį priimto Gamtinių dujų įstatymo „Dujotekana“ net nepatekdavo į komisijos reguliavimo sritį, mat įmonė tiekia dujas tik didesniems vartotojams, kuriems kainų reguliavimas nebuvo numatytas.

Tad jei kainų reguliavimas išties palengvintų vartotojų naštą, kodėl tam priešinasi ne tik pačios įmonės, bet ir valdantieji politikai?

Vyriausybė: „Gazprom“ padidins kainas

Vienas iš aktyviausių dujų kainų reguliavimo priešininkų yra premjeras Gediminas Kirkilas. Kai Seimo nariai pavasarį dar tik rengėsi balsuoti už įstatymą, premjeras per Lietuvos radiją juos gąsdino: „Dujų kaina laisviesiems vartotojams neturi būti reguliuojama, nepaisant didelio dujininkų pelno, nes kainų nereguliavimas užtikrintų mažesnes jų kainas buitiniams vartotojams.“

Jis apeliavo į „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartį, kurioje esą numatyta, jog Lietuva įves dujų kainų reguliavimą, ji pažeis sutartį ir sulauks „Gazprom“ sankcijų – didesnių dujų kainų. Ir esą dėl to didėtų dujų kaina buitiniams vartotojams.

„Ar mums svarbiau vienos įmonės pelnai, didesni ar mažesni, ar buitinių vartotojų dujų kaina? Mes manome, kad svarbiau išlaikyti kuo mažesnę dujų kainą. Tie, kurie balsuos kitaip, bus kalti dėl to, kad padidės kainos buitiniams vartotojams“, – tuomet grasino G.Kirkilas.

Bet Seimas pavasarį Gamtinių dujų įstatymą priėmė ir kol kas jokios reakcijos iš „Gazprom“ dar nebuvo.

V.Jankauskas sako, kad neturėtų būti jokios reakcijos iš „Gazprom“ ir komisijai patvirtinus kainų reguliavimo metodiką, mat dujų kainų reguliavimą, jei būtume visiškai tikslūs, inicijavo ne Vyriausybė, o Seimas.

„Kiek man žinoma, sutartyje yra apribojimai Vyriausybei. Be to, sutartyje kalbama ne apie dujų importo kainos padidėjimą, o apie galimą dujų kiekio sumažinimą „Lietuvos dujoms“, – sako V.Jankauskas.

Seimo narys Jurgis Razma mano, kad jokia sutartis negali apriboti Seimo galių. “Jei tokia sutartis būtų pasirašyta, ji būtų antikonstitucinė. O jei Seimas nusprendė reguliuoti dujų kainas, tokia yra įstatymo leidėjo valia”, - sako parlamentaras.

„Atgimimo“ kalbinti pašnekovai nesijaudina ir dėl šimtatūkstantinių baudų, jei „Gazprom“ tokių pareikalautų – pradėjus reguliuoti kainas, ilgainiui vartotojai vis tiek laimėtų, nes būtų sutaupyta gerokai daugiau nei baudos.

Lietuvoje – laisva dujų rinka?

Pačios įmonės turi ir kitų argumentų, ne tik „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartį ir jos sąlygas.

Tai, kodėl neturėtų būti reguliuojamos dujų kainos, įmonės „Dujotenkana“ advokatai grindžia Europos Sąjungos direktyvomis, esą dujų kainų reguliavimas pažeidžia laisvosios rinkos principus.

Saulius Bilys, „Lietuvos dujų“ atstovas, sako, kad, jei jau valstybė taiko dujų kainų reguliavimą, ji turėtų užtikrinti sąlygas, kai tik viena dujų įmonė prekiautų dujomis – t.y. užtikrinti jos monopoliją. „Reguliavimas nėra tik įpareigojimas, bet ir garantijos, tam tikri kompensaciniai mechanizmai“, – sako „Lietuvos dujų“ atstovas.

Žurnalistams patikslinus klausimą, ar „Lietuvos dujos“ norėtų Lietuvoje irgi turėti dujų pardavimo monopoliją, S.Bilys pareiškė, kad nenorėtų nieko daugiau nei numato tam tikri reguliavimo modeliai: „Turi būti pasirinktas ir pritaikytas aiškus modelis, o ne iš kelių modelių pasirinkti keli elementai.“ Kitų valstybių pavyzdžiai rodo, kad paprastai reguliuojamose rinkose dujas tiekia monopolinės infrastruktūros įmonės“, –aiškina dujininkas.

Bet kokia tuomet yra dujų rinka Lietuvoje? Ar Lietuvoje galime padaryti taip, kad „Lietuvos dujos“ būtų tiekimo monopolininkės?

V.Jankauskas įsitikinęs, kad šie dalykai sprendžiami Rusijoje.

„Viena valdininkė manęs klausė Briuselyje, kodėl mes negalime turėti daugiau tiekėjų. Aš jai sakiau, kad kažkada davėme licencijas mažiausiai penkioms įmonėms verstis šia veikla ir ne viena važiavo į Maskvą ir bandė gauti dujų. Bet jų kiekis buvo lygus 0. Taip kad čia ne „Lietuvos dujos“ sprendžia, ne „Dujotekana“, o Maskvoje nusprendžia, kam ir kiek duoti dujų, – aiškina V.Jankauskas.– Taip kad dėl prieštaravimo ES direktyvoms, esą kainų reguliavimas pažeidžia laisvosios rinkos principus, tai su tuo sutikti mes visiškai negalime.“

Tačiau S.Bilys yra šiek kiek kitokios nuomonės ir sako, kad čia yra vienas iš mitų, sukurtas tam tikrų institucijų, kad viskas sprendžiama Maskvoje ir kad „Gazprom“ nustato dujų kiekius.

„Šitie kontraktiniai kiekiai numatyti sutartyse. Į rinką improtuojama tiek dujų, kiek jų bus sunaudojama, nes už tai, kiek dujų nesunaudojama, mokamos didelės baudos. Tad tam tikra prasme kiekiai yra ribojami, bet tai ne Maskvos ar „Gazprom“ užgaidos. Sutartys sudaromos pagal įmonių poreikius, kai jos savo rizikos sąskaita patvirtina tam tikrus kiekius, o kiekiai yra pagrįsti ilgalaikėmis prognozėmis atsižvelgiant į vartotojus, – sako S.Bilys.– Bet Lietuvoje yra žmonių, kurie norėtų, kad „Lietuvos dujos“ išvis neturėtų dujų laisvajai prekybai. Merai, šilumos įmonės rašė laiškus, esą pageidauja pirkti dujas iš „Dujotekanos“, o ne „Lietuvos dujų“. Bet tie laiškai rašyti viena ranka, mes juos galime parodyti.“

Įmonės eina per politikus

Tačiau įdomu, ar ši padėtis reiškia, jog „Gazprom“ Lietuvai tiesiog diktuoja sąlygas, kaip elgtis vidaus rinkoje, ar vis dėlto politikų sprendimams daug didesnę įtaką daro vietinis dujų tiekėjų „lobizmas“.

V.Jankauskas, jau baigiantis kadenciją komisijos pirmininkas, atvirai kalba, kad prieš dujų kainų reguliavimą yra nusistatęs ne tik pats premjeras, bet ir Ūkio ministerija. V.Jankauskas kalba ir apie mėginimus juodinti komisiją, susieti ją su šilumininkais, esą visas dujų kainų reguliavimas yra tik šilumininkų naudai.

Be to, „Dujotekanos“ ir „Lietuvos dujų“ pasamdyti teisininkai, atitinkamai advokatų teisinė bendrija „Baublys partneriai“ ir advokatų kontora „Lawin“ kiekviename komisijos sprendime ieško galimų procedūrinių pažeidimų ir stabdo komisijos veiksmus teismų procesais.

„Todėl metodikos patvirtinimas užtruko, nors, jei dabar priimtume, gal suspėtume iki spalio viską apskaičiuoti. Bet liepos 24–ąją mane kviečiasi Prezidentas ir greičiausiai praneš, kad mano darbas baigiasi“, – sako V.Jankauskas.

V.Jankauskas sako, kad jį pakeisti naujuoju vadovu skubama todėl, kad abi dujų tiekimo įmonės, supratusios, kad komisija šįkart užsispyrė ir eis iki galo, užtarėjų „savo antpelniams“ ėmėsi ieškoti tarp politikų. „Lietuvos dujos“ veikia per premjerą G.Kirkilą, o „Dujotekana“ – per Ūkio ministeriją.

Tačiau turbūt yra šiek tiek kitaip ir dujų tiekimo įmonės politikų palankumą turėjo visada. Ypač „Dujotekana“, kuri iš politikų jiems garantuojamo antpelnio gausiai finansuoja tas pačias politines partijas, nuo pyrago atriekdavo kone visoms pagrindinėms.

O „Lietuvos dujos“ G.Kirkilą esą pasiekė teniso kortuose. Ten įmonės vadovas Viktoras Valentukevičius žaidžia kartu su šią aistrą puoselėjančiu premjeru. „Jei pasiklausytumėte ir vieno, ir kito, tai G.Kirkilas tiesiog kalba V.Valentukevičiaus frazėmis. Tačiau su manimi visiškai nebendrauja“, – karčiai šypsodamasis sako V.Jankauskas.

Jis įsitikinęs, kad politikai gina dujininkų pelnus, kad vėliau gautų pinigų rinkimams.

Taip pat sieja tenisas

„Atgimimo“ kalbintų ekspertų manymu, kai Seimas vis dėlto balsavo už dujų kainų reguliavimą, Vyriausybėje greičiausiai buvo nuspręsta vilkinti kainų reguliavimo metodikos priėmimą komisijoje, o galiausiai ją pakeisti kitais žmonėmis.

Naujuoju komisijos vadovu yra numatytas energetikas Darius Čeledinas. Jį esą pasirinko Vyriausybės kanceliarija premjeras, nors Prezidentas G. Kirkilui siūlė ir kitų kandidatūrų, kurie būtų sutikę dirbti už palyginti nedidelį atlyginimą ir ne itin komfortiškomis sąlygomis – tai, beje, jau kita bėda.

G.Kirkilą su D.Čeledinu, kaip ir su V.Valentukevičiumi, sieja teniso kortai – būsimas komisijos pirmininkas yra Lietuvos teniso sąjungos viceprezidentas. Ekspertai pažymi ir tai, kad jis gali neturėti nepriklausomos laikysenos, mat visą gyvenimą dirbo energetikos įmonėse, o pastaruoju metu – AB „Lietuvos energijoje“.

„Su labai daug V.Jankausko sprendimų nesutikdavau, dažnai balsuodavau prieš. Tačiau komisijos, kuri reguliuoja kainas ir turėtų galvoti apie vartotoją, pirmininkas neturėtų būti žmogus, kuris dirba dominuojančiame rinkos subjekte, nes tai prieštarautų reguliavimo logikai“, – sako V.Sidzikauskas.

Be to, D.Čeledinas, nors ir sutikęs vadovauti komisijai, pareiškė nieko nesuprantąs, kas yra kainų reguliavimas, o tai esą galėtų būti puikus pretekstas nepriimti sprendimų. Taigi dujų kainų reguliavimo metodikos tvirtinimas galėtų dar ilgiau užtrukti, jei jos nesuspėtų patvirtinti senoji komisija. Tačiau, anot V. Sidzikausko, apskritai Lietuvos reguliatoriaus problema išties yra daug didesnė nei personalijos.

„Lietuvoje nei reguliatorius, nei daugelis kitų su šiais reikalais susijusių institucijų neturi aiškių prioritetų. Kitaip tariant, turime apsispręsti, kieno interesai yra mums svarbiausi ir kuriuos giname – ar tų, kurie dujas naudoja per technologinius procesus, pavyzdžiui, gamindami trąšas, ar tų, kurie gamina elektrą ir šilumą, ar tiesiog visų kitų vartotojų“, – sako ekspertas.

D.Čeledino kandidatūrą galima ir keisti

Vyriausybės patarėjas Saulius Spėčius, paprašytas pakomentuoti, kodėl Vyriausybė laikosi pozicijos nereguliuoti dujų kainų, atsakė, jog atostogauja, tad “yra ką tik iškritęs iš džakuzi”, tad nieko neprisimenąs.

Pats premjeras G.Kirkilas, kuriam galiausiai pavyko prisiskambinti, teigė nesutinkąs su visais ekspertų ir V.Jankausko samprotavimais dėl dujų kainų.

Anot G.Kirkilo, V.Jankausko kadencija baigėsi ir kad jį reikia keisti.

„Šis komisijos pirmininkas, manau, neatliko savo darbo. Jis daugiau politikuodavo, nei rūpinosi kainų reguliavimu. Pavyzdžiui, kodėl taip augo šilumos kainos? Jis nuolat koncentruojasi ties dujomis, tačiau šilumininkai užsideda didžiulius antkainius, o jis nekreipia dėmesio“, – teigia premjeras.

G.Kirkilas sako nesilaikąs įsikibęs ir D.Čeledino kandidatūros. „Mes pasiūlėm ją V.Adamkui, bet, jei ji netinka, galima ieškoti ir kito žmogaus.“

Naujausiame "Atgimime" taip pat skaitykite

"Reikia kalbėti". Pokalbyje su Stanislovu Kairiu rašytoja Renata Šerelytė aiškina, kodėl Lietuvos politinis gyvenimas jai atrodo šlykštus.

"Dainų šventė – išbandymas meile tėvynei". Indrė Kumpikevičiūtė rašo, kad senųjų išeivių jausmai tėvynei – neišmatuojami, bet ar tai turėtų tapti jų ir jų vaikaičių lažu?

"Europos „robinzonai“ ir „penktadieniai“. Daiva Repečkaitė - apie tai, kad dažnas vakarietis tiki, jog gali Rytų Europos gyventojus pamokyti multikultūralizmo ir tolerancijos, bet pats nėra pasirengęs priimti ir gerbti kitos kultūros.