Kokį etapą išgyvena lietuvių tauta, galima spręsti iš tam tikros laiko dvasios, arba ideologijos. Tai tik priimta manyti, kad mes neturime ideologijos. Akivaizdu, dabar ji ne tokia, kokia buvo karaliaus Mindaugo, didžiųjų kunigaikščių bei karų su Rusija laikais.
Tuomet Rusija ir Vatikanas laikė lietuvius stipriais ir pavojingais priešais, nes Lietuvos visuomenei didelę įtaką turėjo žmonės su aukštu energetiniu potencialu - pasiaukojantys dėl visų, siekiantys pergalės ir dėl tautos drąsiai puolantys į mūšį, o gal net susideginantys dėl idėjos.
Ideologija “būk tuo, kuo tu privalai būti !”(suprask- pirmiausia būk lietuviu) Europos Renesanso laikais kiek prigeso (palyginkite viduramžiško Herkaus Manto arba kunigaikščio Gedimino ir kokio nors XVII amžiaus Lietuvos- Lenkijos karaliaus valią, ryžtą, idėjiškumą)… Ilgainiui visuomenėje ėmė vyrauti žmonės su kiek žemesniu, tačiau vis dar ne pačiu žemiausiu energetiniu potencialu - siekiantys jei ne pasiaukojimo, tai bent sėkmės, pažinimo, grožio – tai universitetų kūrimosi laikai, Lietuvos meno klestėjimas.
Tuomet kūrėsi nuostabūs Lietuvos miestų senamiesčiai. Nauja ideologija - “būk savimi !” – reiškė, kad žmogus neprivalėjo aklai ginti savo tautos, o galėjo apsispręsi, ko siekti.
Energija nelikdavo vienoda - nacionaliniai XIX amžiaus sukilimai galbūt buvo susijęs su susiliejimu su energinga slavų grupės (lenkų) tauta. Tautinis atgimimas XIX-XX amžių sandūroje - Kudirkos, Basanavičiaus, Valančiaus, knygnešių dešimtmečiai - reiškė, kad energingų, pasiaukojančių žmonių tautoje nestigo.
Tačiau jų energija nebuvo pakankama. Ir štai XX amžius parodė, kad visuomenėje ėmė daugėti žemesnio energetinio potencialo figūrų - visa smetoninės Lietuvos politinė aukštuomenė, nepaisant bandymų kovoti dėl nepriklausomybės ir noro kurti savo valstybę, neatsispyrė dviejų sustiprėjusių tautų - slavų bei germanų - įtakai.
Ideologija supaprastėjo- “ieškok sėkmės“ arba dar žemesnė - “ sukis, kaip išmanai,”- iš čia kilo figūra lietuvio, kuris pats nelabai kovoja , bet labai tikisi, kad kažkas jam padės. (“Mums padės Rusijos bolševikai,”- svajojo skurdžiai. “Mus išlaisvins vokiečiai,”- kartodavo prieškario ūkininkai. “Mums padės Amerika,”- svajojo pokario miestiečiai. ). Tik energingiausia visuomenės dalis vis dar ėjo kariauti su ginklais rankose.
Energingiausieji ne patys užgeso - juos išžudė. Ir štai tarybiniais laikais Lietuvos visuomenėje ėmė vyrauti žemo energetinio potencialo žmonės - miesčionys ir jų ideologija “Siek gerovės ir venk rizikos”. Greičiausiai tokie buvo daugumos mūsų, gerbiami skaitytojai, tėvai. Sodo namelis šešių arų sklype, eilė butui, eilė automobiliui, o rezistencija - tyli, pasireiškianti nebent “Amerikos balso “ klausymusi.
Ir štai praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį – energetinis proveržis, minios gatvėje, Nepriklausomybė. Vėl atsirado charizmatinių lyderių, vėl ideologija “būk savimi”, o kai kurių žmonių net aukštesnė – “būk tuo, kuo privalai “ su jai būdingu pasiaukojimo kultu. Tačiau praeina XX amžius, prasideda XXI, ir energetinis lygis tampa pakankamai stabilus ir neaukštas.
Visuomenėje vyrauja “Coca- Cola karta”-amžinas paauglys, siekiantis asmeninės materialinės gerovės. Atsiranda – dabar jie dar jauni- ir būsimų Neronų bei Kaligulų, siekiančių trumpam pabūti Dievu ar imperatoriumi ir besaikio, beribio malonumo. Kai tokių žmonių pasidaro dauguma, tautos išgyvena savo senėjimo stadiją.
Tačiau kol kas laikai ne patys blogiausi. Ideologija pakankamai linksma- “būk toks, kaip mes !” Taip gyveno Romos imperija Kristaus laikais ir kelis šimtmečius po jo. O kas tie “mes”, į kuriuos ji siūlo lygiuotis ? - tai visai ne tautos herojai ir visai ne mitologinės dievybės. Tai lieknos amžinai jaunos merginos ir sportiški vaikinai iš reklaminių plakatų . Tai – supermodeliai ir kino žvaigždės. Tai - sportininkai ir šou verslo atstovai.
Jie noriai pozuoja ir visiems rodo savo vilas, jachtas, sportinius automobilius. Taip pat jie rodo savo tobulus užpakalius ir krūtis. Jie vilioja likusią masę ir tarsi iškišę liežuvį erzina aplinkinius: “Jei tu ne toks, kaip mes, tu - nevykėlis”.
Žinoma, kai kurie vienuoliai, kaip garsios knygos autorius, “pardavęs Ferrari”, kviečia dvasingumo link. Žinoma, yra “antiglobalistų” bei pakankami daug “naujosios religijos”. Romos imperijoje, tiesa, irgi tuo metu plito nauja religija – krikščionybė. Ir, kaip tuomet Romos legionai, taip ir šiuolaikiniai NATO kariai su neslepiamu techniniu pranašumu, nors silpnoka ideologija keliauja malšinti riaušių į Artimuosius Rytus.
Tačiau istorija nestovi vietoje. Naujos, energingos tautos įsilieja į senstančias Europos tautas. Energetiškai kiek jaunesnė Amerikos tauta, žinoma, dar išlaiko savo idėjinę įtaką. Mes vis dar mėgstame džinsus, popsą ir asmeninį namuką su baseinu.
Ar tai reiškia, kad ši ideologija yra bloga? Nieko panašaus. Ji tokia, kokia yra, ir kitokia šiuo metu būti negali. Tiesiog kartais naudinga prisiminti istoriją, nes kas žino, gal kai prisimeni - geriau randi savo vietą šioje energijos bei idėjų tėkmėje.