Jei koalicija žlugs, reikės rengti pirmalaikius rinkimus, kurie šiaip jau turėtų vykti 2009 m. Kalbėdamas valstybiniame šalies radijuje, Lenkijos ministras pirmininkas pareiškė, kad, jei bus rengiami pirmalaikiai rinkimai, jie vyks šių metų pabaigoje.
Pats J. Kaczynskis kalba, kad yra daug požymių, jog A. Lepperio partija nusprendė likti koalicijoje. Laikraštyje „Fakty“ paskelbtame straipsnyje premjeras rašo, kad jis esą pateikęs A. Lepperiui pasiūlymą, kurį šis priėmęs. Koks tai pasiūlymas, neaišku.
Premjeras tepasakė, kad tyrimai dėl korupcijos prieš du A. Lepperio bendražygius metė įtarimus ir pačiam A. Lepperiui, tačiau tai jo kaltės neįrodo.
Naujausių apklausų duomenimis, A. Lepperio partijai pasitraukimas iš koalicijos vargu ar būtų naudingas. „Savigynos“ partiją dabar remia tik 2 proc. lenkų. J. Kaczynskio partija „Tvarka ir teisingumas“ surinktų 17,3 proc. balsų, o didžiausia opozicinė partija liberali „Piliečių platforma“ – 27,6 proc.
Be abejo, tai tik sutapimas, bet savaip simboliškas. Dabartinį paradoksalų lenkiškos politikos stilių savaip atskleidžia tokia liepos pradžioje informacinių agentūrų išplatinta naujiena: Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio patarėjas sporto reikalams Arturas Pilka neteko posto ir yra suimtas dėl įtarimų narkotikų prekyba.
35 m. A. Pilka dar buvo Lenkijos olimpinio komiteto viceprezidentas ir Europos Tarybos antidopingo pakomitečio narys. Kaip vieno narkotikų prekeivio klientas jis buvo susektas pasiklausius pokalbių telefonu.
A. Pilka pastaraisiais metais nupirko iš jo kilogramą kokaino. Paradoksalus šiuo atveju ne tik skandalingas demaskavimas, bet tai, kad ponas A. Pilka buvo Europos Tarybos antidopingo pakomitečio narys.
Dar viena panašaus stiliaus naujiena: britų „The Economist“ liepos 13 d. numerio redakciniame straipsnyje tarp dabartinių lenkiškos politikos realijų mini ir tai, kad kraštutinei katalikiškai žiniasklaidai vadovaujantis kunigas Tadeushas Rydzykas neseniai paskelbė prezidento L. Kaczynskio žmoną ragana, kurią reikia pasmerkti eutanazijai už tai, kad ši pritaria abortams. Na, prezidentas vyras, žinoma, suglumo.
Vis dėlto Lenkija – svarbi Europos valstybė, ir joje vykstantys procesai turi ne tik intermedinę reikšmę. Beveik 10 m. buvęs populiariausias Lenkijos politikas prezidentas Aleksandras Kwasniewskis neseniai nutarė sutikti vadovauti Kairiųjų ir Demokratų aljanso tarybai, pareiškęs, kad broliai Kaczynskiai griauna Lenkijos tarptautinį įvaizdį.
Įdomu tai, naujasis aljansas suvienijo kairiuosius ir liberalią „Pilietinę platformą“, kuri šiaip jau turėtų būti kairiųjų oponentė. Tai lyg ir rodo, kad dabartiniai Lenkijos politikos viražai kelia nerimą daugeliui šalies politikų, kad ir kokios būtų jų pažiūros.
Vertindami naujo politinio darinio atsiradimą, lenkų politologai pastebėjo, kad A. Kwasniewskio sugrįžimas į politiką gali gerokai pakeisti šalies politinį gyvenimą.
„The Economist“ konstatuoja premjero J. Kaczynskio mokėjimą politikuoti. Brolių dvynių vadovaujamos „Teisės ir teisingumo“ partijos suburta koalicija brangiai atsieina mažesnėms koalicijos partnerėms.
Nacionalistinė Lenkijos šeimų sąjunga beveik paskendo „Teisės ir teisingumo“ glėbyje, tas pats gali grėsti ir „Savigynos“ partijai. Pasak britų savaitraščio, priglobusi mažesnių partijų elektoratą, „Teisė ir teisingumas“ gali bet kada ramiausiai eiti į rinkimus.
Vis dėlto sumanaus politikavimo, deja, nepapildo mokėjimas valdyti. Pavyzdžiui, mėginimas vykdyti sveikatos apsaugos sistemos reformą atvedė prie to, kad beveik 200 ligoninių gydytojai paskelbė streiką. Visiškai neaišku, kaip bus su finansų sistemos reforma ir Lenkijos siekiu po Kipro ir Maltos įstoti į euro zoną.
Pagrindiniais uždaviniais Lenkiją valdantys dvyniai Kaczynskiai laiko žvalgybos reformą, kovą su korupcija ir buvusių sovietinių specialiųjų tarnybų slaptųjų agentų išaiškinimą. Gal tai ir svarbūs uždaviniai, svarsto „The Economist“, bet apsiriboti vien jais atrodo vienpusiška, netgi kerštinga.
Taigi veikiausiai dėsninga, kad dar pernai liepą dienraščio „Gazeta Wyborcza“ paskelbtos apklausos duomenimis, dabartinis Lenkijos prezidentas L. Kaczynskis nusileido savo pirmtakams – Lechui Walęsai ir A. Kwasniewskiui. Ypač blogai lenkai įvertino L. Kaczynskio darbą tarptautinių santykių srityje, nors jis rinkimų kampanijos metu žadėjo iš esmės pakeisti santykius su Rusija ir Vokietija.
Tie santykiai savaip iš tiesų pasikeitė. Diskusijos dėl balsavimo sistemos ES pavirto barniais su Vokietija, kai Lenkijos vadovai galų gale ėmė pasitelkti argumentus „kas būtų, jeigu būtų...“ Aktyviai rėmę Lenkiją jai stojant į ES ir NATO, vokiečiai, galbūt netekę kantrybės, pareiškė, kad dviejų šalių santykiai veikiausiai pagerės tik pasikeitus Lenkijos politikų kartai.
Tiesa, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Kairysis britų dienraštis „The Guardian“ liepos 12 d. redakciniame straipsnyje rašo, kad nepaisant politinės sumaišties Lenkija sėkmingai virsta šiuolaikine europietiška šalimi. Ekonomikos augimas siekia 7 proc. per metus.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad šiandieniniai lenkai liberalesni ir ne tokie ksenofobiški kaip ankstesnė karta, kurią skausmingai paveikė 20 a. Lenkijos istorija. Pasak „The Guardian“, Lenkija išgyvena sunkų pereinamąjį laikotarpį su labai sudėtinga valdžia. Bet atrodo, kad jos kelyje į Europą laukia laiminga pabaiga.
„Užsienio įvykių komentaras“ – pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 17.55 val., kart. kitos darbo dienos rytą 6.55 val.