Švedų sėkmė, anot ekonomikos ekspertų, slypi progresinėje mokesčių sistemoje – kuo daugiau uždirbi, tuo didesnę uždarbio dalį turi skirti mokesčiams. Istorijoje ši sąvoka atsirado komunizmo išradėjo K. Markso dėka kaip vienas svarbiausių politinių prioritetų. Suklestėjo po 1-ojo pasaulinio karo, kai valstybės ėmė ypatingai daug išlaidauti ir joms ėmė trūkti lėšų.

Progresyvu. Šis žodis neša neregėtą užtaisą. Mūsų sąmonėje tai reiškia modernų ir šiuolaikišką dalyką. Tarkim, prie medicinos, švietimo ar mokesčių prijungus žodį „progresyvu“, jos tarsi įgauna antrą kvėpavimą.

Skamba gerai: mūsų medicina yra progresyvi. Kas ginčijasi ? Bet ar nuo to medicinoje reikalai pagerėja?

Tai kodėl mokesčiai turėtų būti paprasti ir aiškūs?

Vytautas Kvieska:
Grįžę atgal tapsime pajuokos objektais ir iš Baltijos tigrų virsime į Baltijos ožius (folkloras - negerk iš progresinių mokesčių balutės)... Tuo tarpu mūsų Baltijos kaimynai estai išlieka regiono lyderiais laisvos ekonomikos politikoje ir kasmet mažina mokesčius . Apie panašų „progresą“ net negalvoja. Jie kuria dinamiškos valstybės įvaizdį. Ir traukia, kaip medus, švedų kapitalą.

Kas gali tokioje masėje popierių susigaudyti? Ko gero to negali net vyriausias mokesčių surinkėjas. Todėl ten ir kitur klesti konsultacinės kontoros, kurios veikia oficialiai ir padeda klientams išvengti per didelių mokesčių.

Aukštas pajamas gaunantys piliečiai ar firmos registruoja gyvenimą Šveicarijoje ir nesuka galvos dėl mūsų diskusijų. Pasaulis yra globalus.

Garsus švedų koncernas „Ikea“ yra stipriausias baldų ir namų daiktų prekiautojas pasaulyje. Jų šūkis: skandinaviškas dizainas, Azijos kainos. Bene pusė Lietuvos baldininkų dirba šiam koncernui. Kažin ar p. Kamprad šeima būtų pasiekusi tokių rezultatų, jei būtų lojalūs švedų mokesčių sistemai. Jų finansinę sėkmę lemia gan paini valdymo struktūra. Grandinę sudaro „Stichting Ingka Foundation“, „Ingka Holding“, „Inter IKEA Holding“ įkurtos Olandijoje ir Liuksemburge, leidžiančios sumažinti išlaidas mokesčiams iki minimumo.

Todėl atpirkimo ožiais dažniausiai tampa daugiausiai laiko dirbanti ir uždirbanti vidutinioji klasė. Jų pajamos per mažos samdytis advokatus ar registruotis mokesčių rojuose.

Matydami tokią situaciją posovietinių šalių ekonomistai pritaikė vadinama „flat“ (vieningų) mokesčių modelį. Skaičiavimas paprastas ir aiškus. Skiriasi tik mokesčių tarifai. Galima padaryti atradimą: jei šalis yra gilioje krizėje, tik maži ir aiškūs mokestiniai tarifai gali jai pagelbėti.

Makedonija, kurios ekonomika šlubuoja, nuo 2008 metų kerta tarifą iki 10 proc. Tai bus pats mažiausias tarifas pasaulyje! Jaunas šalies premjeras Nikola Gruevski (36 m.) įsitikinęs reformų būtinumu: “Ši reforma mokesčių sistemą padarys skaidrią “. Tai leis šaliai naikinti šešėlinę ekonomiką ir pritraukti investicijas. Nedideli mokesčiai ir aiškios taisyklės duoda neįtikėtinus rezultatus. Rusija, įvedusi vieningą 13 proc. tarifą (buvo 40 proc.) sekančiais metais surinko 25 proc. daugiau mokesčių. Gruzija antri metai taiko vienodą 12 proc. tarifą individams bei korporacijoms ir yra patenkinta ūkio augimo rezultatais.

Pasaulyje įsivyrauja vieningų mokesčių įvedimo mada. Jokia protinga šalis neišradinėja dviračio iš naujo. Amerikiečiai Robert E.Hall ir Alvin Rabusha savo tyrimuose atskleidžia, kokią ekonominę naudą atneša „flat“ mokesčių būdas. Tai – spartesnis ekonomikos augimas, naujų darbų atsiradimas, taupymo ir investavimo aktyvėjimas. Autoriai teigia , kad 19 proc. dydžio vieningi mokesčiai leistų žmonėms relaksuoti. Vietoj galvos skausmo - kaip išvengti mokesčių, žmonės visą savo darbo laiką galės skirti gėrybių ir paslaugų kūrimui. Šiuos siūlomus principus galima rasti straipsniuose, monografijose ir internete.

Svarbiausia ypatybė: įvedus vieningą mokestį - niekas nepralošia. Ši mokesčių sistema turėtų tenkinti tiek lygybės ir teisingumo šalininkus, tiek logika besivadovaujančius asmenis, nes daugiausia laimi mažiausiai uždirbantys žmonės. Tam tarnauja šeimos neapmokestinamo dydžio nuostata.

Tame kontekste lietuviška progresinių mokesčių idėja atrodo kaip pernykštis sniegas.

Dar daugiau. Grįžę atgal tapsime pajuokos objektais ir iš Baltijos tigrų virsime į Baltijos ožius (folkloras - negerk iš progresinių mokesčių balutės)...

Tuo tarpu mūsų Baltijos kaimynai estai išlieka regiono lyderiais laisvos ekonomikos politikoje ir kasmet mažina mokesčius . Apie panašų „progresą“ net negalvoja. Jie kuria dinamiškos valstybės įvaizdį. Ir traukia, kaip medus, švedų kapitalą.