Žinoma, dar galima nepasitikėti specialistų padarytomis apklausomis ir sakyti, kad jos nupirktos, arba jei ir ne, tai galima jų nepaisyti, atseit aš geriau žinau. Bet toks žinojimas yra paimtas iš lubų ir gali būti panaudotas kalbant nuo statinės, bet negali būti jokiu racionaliu argumentu straipsniui, publikuotam ne geltonojoje spaudoje.
Antroji priežastis, kuri sukelia daug abejonių dėl beatodairiškos kritikos pagrįstumo, tai kritikų dažnai daroma išvada: jeigu jis elgiasi ne taip, kaip, mano manymu, turėtų elgtis, vadinasi, jis arba pats priklauso kuriam nors paprastai neįvardijamam, taigi mistiniam, klanui, arba geriausiu atveju to klano nariai yra jo patarėjai, o pats prezidentas klusniai daro tai, ką jie pataria.
Taip tvirtinant prezidentas laikomas suvaikėjusiu asmeniu, kuris nebesugeba turėti savo nuomonės. Nemanau, kad prezidento kritikai drįstų patvirtinti tokį teiginį atviru tekstu, bet kam tada tokios figos lapu pridengtos insinuacijos, kurios bumerangu grįžta į kritiko rankas.
Sutinku su prezidento pozicija vertinti žmones pagal jų atliktus ir atliekamus darbus, o ne pagal senus biografinius duomenis. Todėl manau, jog Seimas padarė nedovanotiną klaidą, kai visam pasauliui parodė, jog labai gerai dirbęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis netinka net į ambasadorius vien dėl to, kad jis buvo KGB rezervininkų sąraše. Ministru būti tiko, ambasadoriumi - ne. Todėl pritariu prezidento veto dėl Liustracijos įstatymo pataisų.
Sutinku, kad visi darę nusikaltimus okupacijos metu turi stoti prieš Temidę, bet jei jau puolame rezervininkus, tai būkime nuoseklūs ir nepalikime nuošalėje rezervininkų šeimininkų - partorgų ir komsorgų, kurių pakanka net ir dešiniajame Seimo flange ir kurie dabar išperka savo prigimtinę nuodėmę teisdami kitus. Todėl sutinku su Prezidento pozicija vertinti žmones tik pagal jų darbus, o ne pagal jų tolimą praeitį.
Sutinku su prezidento pozicija, kad politikos moralumas yra neatskiriama jos dalis. Bet nepritariu prezidentui tada, kai jis taiko dvejopus moralumo standartus, atsižvelgdamas į politinę konjunktūrą. Standartas turi būti tik vienas.
Pritariau prezidento pozicijai nevykti į Maskvos jubiliejines iškilmes, nors dalis dabartinių kritikų prezidentą peikė, nes TSRS pergalė prieš fašizmą atsirūgo Lietuvai nauja žiauria okupacija.
Nesutinku su Prezidento pozicija dėl visoje Vakarų Europoje ir JAV seniai įvestos progresyvinių mokesčių sistemos, kaip ir su jo pozicija dėl "Sodros" mokesčio "lubų". Mano nuomone, prezidentas prieš priimdamas sprendimą galėjo remtis ne tik Laisvosios rinkos instituto pozicija, bet ir apsidairyti aplink. Jei prezidentas pasakytų, kad dabar siūlomas mokesčių modelis yra nepakankamas, pritarčiau prezidentui.
Nepritariu prezidentui, kai jis tik epizodiškai bendrauja su eiliniais piliečiais. Norėčiau, kad prezidentas daugiau laiko skirtų tiesiogiai bendrauti su jais, galbūt net užsienio kelionių sąskaita, tai leistų jam geriau susipažinti su problemomis kaime ar mažame miestelyje.
Nesutinku su prezidento pozicija ginti tuos pareigūnus, kurie praturtėjo naudodamiesi savo tarnybine padėtimi, nes jie pamynė paties prezidento skelbiamus moralios politikos principus.
Nepretenduoju į visapusišką prezidento veiklos analizę, ją palikime mokytiesiems politologams. Mano samprotavimų tikslas ne ką nors liaupsinti ar peikti, o tik pateikti nedidelės dalies prezidento veiklos vertinimus, kurie nebūtinai visiems priimtini. Bet aš turiu teisę į savo nuomonę, kaip ir kiekvienas skaitytojas turi teisę su ja nesutikti. Diskusija visus mus priartina prie tiesos.