Beje, kalbėti apie Žemės palydovą yra gera proga: šiomis dienomis sukanka 40 m., kai Jungtinės Tautos priėmė tarptautinį kodeksą, kuriame aptartas Mėnulio nuosavybės statusas. 1967 m. buvo užfiksuota, kad „visa kosminė erdvė, taip pat ir Mėnulis bei kiti dangaus kūnai, negali būti nacionalinio pasisavinimo objektai, negali būti skelbiama jų nepriklausomybė, jie negali būti užvaldomi ar kitaip panaudojami“.

Priimti šį dokumentą paskatino didžiulis to laikotarpio kosmoso užkariavimo šuolis. Tuo metu buvo kuriamos šūsnys teisės aktų, reglamentuojančių santykius tarp valstybių ir kosmoso agentūrų, raketų, palydovų panaudojimą, žmonių skrydžius į kosmosą.

Atsiranda privačių kompanijų, rengiančių turistines keliones po kosmoso erdves. Ne vienam turtuoliui ar šiaip verteivai gimsta idėja užvaldyti Mėnulio teritorijas.

Štai kodėl neseniai Tarptautinis kosminės teisės institutas (IISL) paskelbė oficialų perspėjimą, kad būtina parengti teisės aktus dėl pretenzijų užvaldyti Mėnulį ir kitus dangaus kūnus. Tiesa, daugelis šalių pasirašė arba ratifikavo minėtą 1967 m. priimtą tarptautinį kodeksą.

Iki 2005-ųjų iš 178 JT narių 97 šalys šį kodeksą buvo ratifikavusios, 27 – tik pasirašiusios. Šį dokumentą ratifikavo ir Kinija, Prancūzija, Rusija, Jungtinės Valstijos, bet jo net nepasirašė Monakas, Kataras, Omanas.

1979 m. priimtas kitas tarptautinis susitarimas, kuris numatė Mėnulio užvaldymo principus. Jį ratifikavo tik 11 šalių, o pasirašė penkios, pavyzdžiui, Prancūzija ir Indija. O štai galingas kosmines technologijas turinčios JAV, Kinija, Rusija ir Japonija vengia pritarti šiam dokumentui.

Mėnulio, kaip viso kosmoso, tyrinėjimo pirmeiviai yra sovietiniai mokslininkai, tačiau netrukus šią iniciatyvą iš jų paveržė amerikiečiai. Du Amerikos astronautai 1969-ųjų liepą pirmą kartą išsilaipino Mėnulio paviršiuje ir paliko jo dulkėse ne tik įspaustas žmogaus pėdas, bet ir Amerikos vėliavą, tarsi tuo pareikšdami, kad Mėnulis – Amerikos teritorija. Nuo to laiko Mėnulyje buvo nusileidę 12 astronautų.

Žinoma, tai nereiškia, kad JAV pasisavins visas Mėnulio teritorijas. Kol kas tai – žmonijos tyrinėjimų laukas. Bet štai Nacionalinė Amerikos kosmoso agentūra (NASA) iki 2020 m. vėl planuoja grįžti į šią planetą ir per 4 m. joje įkurti nuolatinę bazę. Taip Mėnulis gali tapti orbitiniu viešbučiu ar tarpiniu pilotuojamų skrydžių į kitas planetas punktu.

Kaip rašo „Le Figaro“, atsiranda vis daugiau keistuolių, kurie pareiškia savo teises į Mėnulio plotus. Vienas amerikietis Dennisas Hope’as 1980 m. jis padavė pareiškimus privatizuoti visus Saulės sistemos dangaus kūnus, išskyrus Žemę ir Saulę. San Francisko žemės tarnyboje jis sėkmingai užregistravo nuosavybės liudijimą ir apie tai informavo JT, JAV ir Sovietų Sąjungą.

Paskui jis įkūrė kompaniją „Lunar Embassy“ ir dabar sėkmingai prekiauja Mėnulio sklypais. Jis pasinaudojo tarptautinės teisės spraga, kad kosmosas negali priklausyti jokiai valstybei, tačiau įstatymuose nebuvo kalbama apie privačius asmenis. Kita Amerikos kompanija „Lunar Republic Society“ taip pat pardavinėja Mėnulio plotus. Pavyzdžiui, 4000 kv. m sklypą jūs galite įsigyti už kokius 30 eurų…

Susidomėjote? Tada jūs tikrai paveiktas stojusios Mėnulio pilnaties, pereinančios į kitą fazę – delčią, arba, kaip sakoma liaudyje, tikriausiai nukritote iš mėnulio…

„Užsienio įvykių komentaras“ – pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 17.55 val., kart. kitos darbo dienos rytą 6.55 val.