Ir staiga per tą patį radiją kažkas kažkokiais "Eurobarometro" atliktais tyrimais – tik brūkšt kaip žalia viksva per gyvą širdį: „Tyrimai sako, kad vieni nelaimingiausių pasaulyje yra lietuviai... Tyrimais nustatyta, kad labiausiai Europoje nepatenkinti gyvenimo lygiu yra lietuviai...“
Tai ar būtinai reikėjo tų nelemtų tyrimų rezultatus skelbti tą patį pirmadienį? Pirmą dieną po tokių gražių rinkimų?.. Kai tokie laimingi A.Kubilius, G.Kirkilas ir R.Paksas?..
Ar nebuvo galima kelias dienas ar ir savaitėlę luktelėti? Kol visi trys, „besikolicijuodami“ vienas su kitu ir su visais kitais, visiškai ar iki tam tikro laipsnio susipyks ir taps nelaimingi?.. Kaip ir visi kiti.
Bet kur čia lauksi... Jei gali dabar. Viena mazgote. Visiems trims. Iš karto... Žiauru. Ir gėda.
O gal kažkas čia apskritai visai ne taip? Gal tie Europos barometrai neteisingai rodo? O gal politologų ir įžvalgininkų įžvalgos į pasibaigusių rinkimų esmę kažkokios ne tokios?..
Tiesą sakant, ir man kai kurios tos įžvalgos įtarimų kelia. Pirmiausia, dėl politinės sistemos stabilizavimosi, kuris įžvelgtas iškart po šių rinkimų. Neduok Dieve, kad tokia politinė situacija stabilizuotųsi! Ar tai čia stabilizacija? Pasiekta valdant mažumai?
Kai socdemai yra visiški konservatorių įkaitai. Kai tik galantiški Gedimino Kirkilo laviravimai sukuria iliuziją, kad valdančioji koalicija kontroliuoja padėtį. O A.Kubilius gali daryti ką nori, nes žino, kad už nieką neatsakys.
O apskritai Lietuvoje per 17 metų kas nors yra už ką nors atsakęs? Nebent Audrius Butkevičius... Ir tas atsakęs visai ne už tą. Tai tokiu stabilumu mes džiaugiamės? Tai tokio stabilumo mums reikia?..
O ar tikrai šie rinkimai pademonstravo, kad partijų elektoratai lieka ištikimi savo partijoms?
Netikiu. Neabejoju, kad ir socdemų ir konservatorių elektoratai gerokai pakito. Šiek tiek pasislinko iš kraštų link centro. Kaip ir abi šios partijos, pasislinkusios arčiau viena kitos. O gal kas mano, kad senasis, ištikimasis socdemų elektoratas galėtų atleisti savo partijai už flirtą su konservatoriais?
O gal kas nors tiki, kad senasis, pastovusis konservatorių elektoratas taip lengvai atleido už jų partijos flirtus su socdemais? Taip nebūna. Taip nėra. Taip nebus. Kai kas iš buvusių simpatikų nuo šių partijų nusisuko. Užtat atsirado naujų žmonių, ne su davatkiška ištikimybe, o tikėjimu, kad net pretenzija į šių įtakingiausių partijų suartėjimą kelia dažnesnių politinės santarvės apraiškų Lietuvoje viltį.
Ne prie širdies man ir įžvalga, kad vis mažiau žmonių balsavo PRIEŠ kažką, o protesto balsai esą šįkart jau nėję į dangų.
O puikius liberalų demokratų partijos rezultatus lėmė kas? Gailesčio balsai? Ar protesto? Pats R.Paksas neslepia, kad už jo partiją balsavo žmonės, tokiu būdu protestuodami prieš tuos, kurie jį kažkada nušalino. Ir tai, neabejoju, yra tiesa.
Per rinkimus protesto balsas, t.y., balsavimas PRIEŠ, apskritai yra neišvengiamas. Tai pagrindinė partijų atsakomybės prieš rinkėjus forma. Kitokių nėra. Jeigu partija, už kurią aš balsavau, mane apgavo, per kitus rinkimus aš už ją nebalsuosiu. Tai ir yra mano protesto balsas.
Jeigu per 17 metų mane nuvylė visos valdžioje buvę partijos, balsuodamas už tą, kuri valdžioje nebuvo, aš balsuosiu prieš anas, buvusias. Ir tai bus mano protesto balsas.
Man regis, apskritai, mūsų rinkimų sistemoje per mažai protesto galimybių. Žmogus visada turi sąskaitų su viena ar kita partija, su vienu ar kitu politiku. Jeigu jis neturi galimybių tas sąskaitas suvesti, jis dažniausiai visai neina į rinkimus. Ir mano, kad atkeršijo, o atkeršijo tik sau.
Per šiuos rinkimus vienas balsuotojas, įkyrus pensininkas, atpažinęs manyje žurnalistą, kietai suėmė už atlapų. Ir tol purtė, kol supratau ko jis nori. O norėjo jis protestuoti. Kodėl, girdi, mes galime reitinguoti tuos, kurie mums patinka, o nieko negalime daryti su tais, kurie nepatinka, kuriems apskritai laisvėje nedera būti. Bet nieko jiems negali padaryti. Išbrauksi jų pavardes – sugadinsi biuletenį.
Iš tiesų, o kodėl negalima išbraukti. Jeigu tau labai patinka, tarkime, konservatorių partija, bet tu negali už ją balsuoti dėl to, kad ten yra, tarkime, Arimantas Dumčius ar Povilas Jakučionis, tu juos paprasčiausiai išbrauki ir ramia sąžine balsuoji už konservatorius. O jiedu tuo išbraukimu būtų reitinguojami – tik ne aukštyn, o žemyn. Galų gale, ir partija po rinkimų tokiu būdu sužinotų ne tik, kas juos veda pirmyn, bet ir kas tempia atgal. Galbūt pasitikėjimas partijomis po tokių reitingavimų gerokai pakiltų.
Na, ir pagaliau apie populistus. Įžvalgininkai jų šiuose rinkimuose jau beveik nebeįžvelgė.
Kaip puiku. O jeigu būtų grįžęs didysis populistas Viktoras Uspaskichas? Kokie būtų rinkimų rezultatai? Žinoma, kitokie.
O jeigu jis būtų grįžęs ir iš karto sulaikytas? Ir dviem paroms – už grotų?..
Tai būtų neregėta, aukščiausio lygio populistinė akcija, po kurios darbo partija būtų susišlavusi visą Lietuvą. Čia būtų ir protesto balsų, ir gailesčio, ir visų elektoratų susiliejimo į vieną didelę jūrą. Būtų viskas, ko šiuose rinkimuose neradę džiaugėsi įžvalgininkai.
O R.Paksas? Ir jo nebūtų? Net Vilniuje?
Žinoma. Abu jie netilptų. Nei Kėdainiuose, nei Vilniuje. Nei Lietuvoje.
Paksas taip gražiai ir galingai sugrįžo į politiką tik todėl, kad į Lietuvą nesugrįžo V.Uspaskichas. Sugrįžo R.Paksas todėl, kad Uspaskichas yra bailys ir tik jo bailumas mums sukūrė galimybę po šių rinkimų apie save gerai galvoti.