Kas dabar?
Pirmiausia Irano branduolinės programos svarstymas tęsis. TATENA ataskaita bus perduota Saugumo Tarybai, kuri svarstys naujos rezoliucijos projektą ir griežtesnes sankcijas Teheranui. Bet iki tokio sprendimo vadinamojo Šešeto darbo grupė – penkios nuolatinės Saugumo Tarybos narės ir Vokietija – aptars galimybę sugriežtinti sankcijas.
Jau dabar aišku, kad JAV ir Didžioji Britanija pasisako už finansines ir prekybos sankcijas Iranui, o Rusija ir Kinija priešinasi embargui. Gali būti, kad, kaip rašo „The Guardian“, Londonas ir Vašingtonas sudarys koaliciją ir be Jungtinių Tautų pritarimo įves griežtesnes sankcijas.
Savo ruožtu TATENA, kuriai priklauso 35 šalys, kovo 5 d. vėl svarstys Irano problemą, bet apžvalgininkai tvirtina, kad agentūros ekspertai iš esmės savo darbą jau atliko. Tačiau M. el Baradei mano, kad diskusijos turi tęstis visais lygiais, nes tik taip galima išvengti konfrontacijos.
Atrodo, kad atmosfera aplink Iraną vis labiau kaista. Išvakarėse Vienoje vykusios Irano ir TATENA atstovų derybos baigėsi nesėkme. Pagrindinis Irano derybininkas šiuo klausimu Ali Larijani antradienį pareiškė, kad Saugumo Tarybos rezoliucija neteisėta, nors tęsti derybas reikia.
Kai kas įžvelgia sušvelnėjusią Irano prezidento Mahmoudo Ahmadinejado poziciją. Britų kompanija BBC tvirtina, kad jo antiamerikietiškų kalbų įkarštis atvėso baigiantis ultimatumo terminui. Kaip penktadienį pranešė agentūra „Bloomberg“, remdamasi dviejų TATENA diplomatų informacija, Iranas apribojo visų 328 urano sodrinimo centrifugų darbą, ir tai yra ženklas, kad kritinis taškas santykiuose su Teheranu dar nepasiektas.
Derybose Vienoje buvo vartojamas terminas „tempti laiką“. M. el Baradei pasiūlė kompromisą – daryti pertraukas, kad Iranas galėtų sustabdyti urano sodrinimą Natanzo jėgainėje ir kad Vakarai liautųsi eskalavę antiiranišką poziciją Saugumo Taryboje.
Vašingtono Vidurio Rytų instituto ekspertas Edwardas Workeris Iraną sieja su Iraku. Jo nuomone, JAV reikia „užtempti laiką“, kad pirmiausia būtų išspręsta Irako problema. Vienas iš sprendimo būdų – išvesti karinius kontingentus iš Irako. Apie tokius planus trečiadienį paskelbė trys NATO šalys – Didžioji Britanija, Danija ir Lietuva.
Vis dėlto Pentagonas jau pradėjo žaisti savo žaidimus. Naujienų agentūros pranešė, kad Vašingtonas jau per pirmą oro smūgį raketomis gali sunaikinti 10 tūkst. su branduoline programa susijusių taikinių Irane. Tarp jų – urano sodrinimo įmones Natanze, Isfahane, Arake ir Bušere.
Gali būti smogta ir karinėms oro bei jūrų pajėgoms, ir priešraketinės gynybos objektams, ir karinėms gamykloms. Sausumos pajėgos bandys užkirsti kelią naftos telkinių sunaikinimui. Antpuolyje bus panaudota maždaug pusantro šimto tūkstančio Amerikos kareivių, dislokuotų Irake, apie 7 tūkst. jūrų pėstininkų, esančių Amerikos lėktuvnešiuose Persijos įlankoje, prie Irano krantų.
Austrų laikraštis „Der Standard“ abejoja, kad Vašingtonas nepasimokytų iš Irako pamokų. Juolab kad 70 mln. gyventojų turintis Iranas – kur kas stambesnis ir sunkiau praryjamas kąsnis nei diktatoriškas Saddamo Husseino režimas. Bet prisiminkime: prieš 2003 m. operaciją Irake pasaulis taip pat perspėjo sąjungininkus, kad Vakarai gali užspringti šiuo kąsniu ir net sukelti Trečiąjį pasaulinį karą. Amerika šiuo kąsniu nei užspringo, nei jį išspjovė.
Dabar pretekstas smūgiui tarsi svaresnis: Teheranas nevykdo tarptautinės bendruomenės reikalavimų, be to, padeda Irako sukilėliams. Tad šiais laikais jau nenustebtume sužinoję, kad amerikiečiai Rusijoje iš tikrųjų sėja paukščių gripo virusą arba kad vieną gražią dieną prasidės Trečiasis Persijos įlankos karas.
„Užsienio įvykių komentaras“ – pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 17.55 val., kart. kitos darbo dienos rytą 6.55 val.