Rusijos prezidento rinkimai pasaulį domina ne tik todėl, kad tai didelė ir turtinga šalis. Ne mažiau įdomi ir šios šalies prezidento rinkimų schema. Oficialiai Rusijos prezidentu tampa žmogus, už kurį balsuoja daugiausia rinkėjų, bet realybė – visai kitokia.

Dabartinis šalies vadovas V. Putinas prezidento postą užėmė ne todėl, kad jį labai mylėjo rusai, o todėl, kad taip panoro buvęs šalies vadovas Borisas Jelcinas ir įtakinga Kremliaus klika. Tik vėliau buvo sutvarkyti rinkimų formalumai, ir V. Putinas, kaip dera tikram demokratui, užsidarė Kremliaus mūruose.

Artėjantys rinkimai, matyt, bus panašūs: laimės tas kandidatas, kuris patiks dabartiniam prezidentui. Pelnęs V. Putino pasitikėjimą dar neįvardytas paveldėtojas tikrai bus išrinktas. Rusai nedrįsta prieštarauti savo caro valiai, todėl V. Putino pasirinkimas taps Rusijos pasirinkimu.

Žinodami būsimų rinkimų eigą paprasti rusai nesuka sau galvos dėl kandidatų. Smalsumas itin kankina tik politologus bei žurnalistus, jie jau kurį laiką dėlioja politinę dėlionę, spėlioja pavardes, pareigas ir net iš žvilgsnių ar gandų mėgina nuspėti būsimą pasirinkimą.

Pasaulio šalyse, išpažįstančiose demokratinio žaidimo taisykles, į valdžią besiveržiantys piliečiai stengiasi būti nuolat matomi. Kiekvienas kandidatas veržiasi į žiniasklaidos akiratį, trokšta pasipuikuoti televizijoje. Tai galioja visur, bet ne Rusijoje. Čia būti matomam ir girdimam – pavojinga, nes tai gali nepatikti prezidentui V. Putinui arba kitiems Kremliaus klikos nariams.

Per anksti atskleisti uždangą – irgi pavojinga, todėl visi potencialūs kandidatai tyliai renka taškus už storų Kremliaus sienų, kur jų nemato budri žurnalistų ir smalsių politologų akis.

Politinės spėlionės

Nerimas kankina ne tik šiuos smalsuolius. Įtampa kyla ir uždarame Kremliaus dvare, kur kiekvienas vidaus ar užsienio politikos posūkis, aštresnė pastaba ar net buvusio šnipo nunuodijimas nagrinėjami tik vienu aspektu – kaip tai paveiks artėjančius prezidentus rinkimus ir V. Putino pasirinkimą. Kremliuje šiuo metu nėra nieko svarbiau nei būsimasis įpėdinis.

Išsirinkti įpėdinį, kaip ir juo būti – sunkus darbas. Prezidento postas, kurį atiduoda V. Putinas ir kurį perims iki šiol nežinomas asmuo – ne tik didžiulės valstybės vadovo įgaliojimai. Tai ir vadovavimas Kremliaus klikos viršūnėlėms, o su šia įtakinga grupe susitvarkyti dažnai būna sunkiau nei su visa gana paklusnia valstybe.

Kremliaus grietinėlė su nerimu laukia naujo vadovo atėjimo, nes šilti postai, pinigingos tarnybos bei prestižinės pareigos gali būti skausmingai perskirstytos. Prezidentas V. Putinas taip ilgai ir atsargiai renkasi dar ir todėl, kad ateisiantis šalies vadovas privalės garantuoti tolesnę dabartinio prezidento įtaką bei gerovę.

Kai kurie politologai tvirtina, kad dar anksti kalbėti apie naują įpėdinį. Politikos analitikai spėja, kad V. Putinas gali pamėginti likti savo poste. Dabartinio prezidento šalininkai Kremliuje prieš pat baigiantis šio vado kadencijai gali bandyti dirbtinai sukelti krizę. Neramumai paskatintų kalbas apie tai, kad V. Putinas privalo likti, nes palikti šalį krizėje – nevalia. Žinoma, tai tik spėlionės, tačiau iš tokios šalies kaip Rusija galima tikėtis ir daugiau.

Įpėdiniai ar eiliniai?

Nors V. Putinas garsiai neištaria savo įpėdinio vardo, jau daugiau kaip metus spėliojama, kad tai gali būti arba gynybos ministras Sergejus Ivanovas, arba vicepremjeras – politikas vaiko veidu – Dmitrijus Medvedevas. Šis su V. Putinu pažįstamas dar nuo bendro darbo Sank Peterburge. S. Ivanovas – senas prezidento bendražygis nuo KGB laikų. Šiuodu vyrai mėgaujasi V. Putino palankumu, tačiau net juodu nėra tikri, kad postas atiteks kuriam nors iš jųdviejų.

V. Putinas apdairiai prasitarė, kad savo įpėdiniu norėtų matyti žmogų, kuris tęs jo politiką. Pasak prezidento, tai gali būti iki šiol viešai nesireiškęs asmuo. Taigi mįslė išlieka. Paslaptingas V. Putino tonas neužčiaupia burnų spėliotojams, kurie interpretuoja kiekvieną reikšmingą įvykį vieno ar kito tariamo kandidato naudai.

Kai kurie politikos apžvalgininkai tvirtina, kad Kremliaus viduje vyksta arši kova tarp S. Ivanovo ir D. Medvedevo grupių. Manoma, V. Putinas irgi turi nedraugų. Kremliaus priešų, tokių kaip žurnalistės Anos Politkovskajos ar nunuodytojo V. Putino kritiko Aleksandro Litvinenkos, žudynės traktuojamos kaip D. Medvedevo pergalė, nes po jų Rusijos specialiųjų tarnybų ir jų atstovo S. Ivanovo veidas atrodo ne toks draugiškas. Pastarojo kandidato mundurą gerokai sutepė ir ginklo brolių nukankintų rusų kareivukų kraujas. Savo vardą gynybos ministras pagerino tik tada, kai aršiai ėmėsi gainioti gruzinus iš Rusijos.

Kremliaus specialistų vertinimu, potencialus įpėdinis D. Medvedevas – liberalas, jis V. Putinui artimesnis galbūt todėl, kad yra jaunas ir, tikėtina, lengvai valdomas. Galbūt V. Putinas, net pasitraukęs iš posto, tikisi valdyti šalį būdamas šešėlyje. O tai jau būtų nauja Rusijos politikos konfigūracija.

S. Ivanovas – griežtos politikos šalininkas, todėl jis artimas Kremliaus konservatoriams. Su juo V. Putinui susitarti būtų kur kas sunkiau, nebent nugalėtų sena šnipų draugystė. Visi šie spėliojimai labai trapūs, nes akmeninis V. Putino veidas – neįskaitomas.

Šaltinis
Savaitraštis „Panorama“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją