Subalansuotas ar net perteklinis biudžetas
Pats pirmasis TVF ataskaitoje pateiktas siūlymas yra raginimas siekti fiskalinio stabilumo ir pastebėjimas, kad Lietuva galėjo turėti subalansuotą biudžetą jau 2007 m. (kaip ir siūlė Lietuvos laisvosios rinkos institutas). TVF pastebi, kad ekonomikai, ir taip jau stimuliuojamai milžiniškos ES paramos, sparčiai augant atlyginimams ir didėjant infliacijai visai nėra reikalo ją dar labiau stimuliuoti skolintais valstybės pinigais. Todėl, anot TVF, jau 2007 m. Lietuvai vietoj 1,2 proc. BVP deficito vertėjo turėti 0,8 proc. perteklių. Kažkodėl šie skaičiai, labai aiškiai išdėstyti TVF ataskaitoje, per daug neprasimušė į viešumą.
TVF akcentuoja, jog visos viršplaninės pajamos turi būti skirtos deficito ir valstybės skolos mažinimui, o ne papildomoms valstybės išlaidoms, kaip buvo daroma iki šiol.
Lietuvos gyventojai tarsi užmiršta, kad valstybė metai iš metų gyvena ne pagal išgales ir kasmet išleidžia daugiau nei gauna pajamų iš mokesčių. Atrodo, jog piliečiai nesijaučia esantys savo valstybės finansų šeimininkai ir nemano, kad prieš skolindamasi valstybė turėtų jų atsiklausti ir paaiškinti, kam tos skolintos lėšos bus naudojamos.
Nors partijų susitarimas siekti subalansuoto biudžeto 2009 m. ir yra sveikintinas, reikėtų vėlgi priminti, kad tai turėjo būti pasiekta žymiai anksčiau. Pasinaudojusi ekonomikos klestėjimu, Estija tai pasiekė dar 2001 m., o Latvija 2005 m.
Skaidresnis biudžeto sudarymo mechanizmas
Pasak TVF, būtina didinti biudžeto sudarymo mechanizmo ir valstybės išlaidų skaidrumą. Tam reikalinga nepriklausoma institucija, kuri užsiimtų biudžeto išlaidų efektyvumo tikrinimu, o tuo užsiimti galėtų tokia institucija kaip Valstybės kontrolė.
Valstybės išlaidų taupymas
TVF pastebi, kad valstybės tarnautojų vietų sumažinimas yra dar neišnaudotas valstybės išlaidų taupymo šaltinis. Nepaisant visų kalbų apie biurokratijos mažinimą ir valstybės valdymo optimizavimą, valstybės tarnautojų skaičius Lietuvoje 2003-2006 m. ūgtelėjo nuo 19 iki 23 tūkst., arba 18 proc. Vien atlyginimams šiems naujiems tarnautojams reikia atseikėti papildomai 70 mln. litų kasmet.
TVF taip pat mato taupymo rezervų geriau apgalvojant ir efektyviau teikiant valstybines paslaugas. Pavyzdžiui, anot TVF, socialinės paramos programų yra per daug ir jos yra per smulkios, o tai daro visą socialinės paramos sistemą labai neskaidrią ir prisideda prie didelių jos administravimo kaštų. TVF siūlo tokias programas konsoliduoti ir padaryti jas skaidresnes. Tokia mintis sutampa su LLRI siūlymu turėti vieningą socialinių išmokų sistemą, suteikiančią paramą skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms, atsižvelgiant vien į jų pajamas ir atsisakant atskirų lengvatų, kaip kad lengvatos už šildymą, kurios neleidžia paramos gavėjui pasirinkti, kaip geriausiai išleisti iš valstybės gautą paramą.
Mokestinių lengvatų naikinimas
TVF išvados, kad reikėtų atsisakyti daugelio šiuo metu egzistuojančių mokesčių lengvatų, sutampa su nesena Valstybės kontrolės ataskaita, siūlančia nepriimti jokių naujų PVM lengvatų ir svarstyti galimybę naikinti jau egzistuojančias PVM lengvatas, dėl kurių valstybė 2006 m. neteko 250 mln. litų. Kaip teigia Valstybės kontrolė, pirminis šių lengvatų tikslas - padidinti vartotojų perkamąją galią sumažinus lengvatinių produktų kainas - nebuvo pasiektas. O tarp geresnių būdų didinti gyventojų perkamąją galią Valstybės kontrolės ataskaita mini ir greitesnį pajamų mokesčio mažinimą.
Konkurencingumas ir darbo našumas
Anot TVF, įvairūs apribojimai darbo rinkoje dėl viršvalandžių ir nepilno darbo laiko ypatingai mažina mažojo ir vidutinio verslo konkurencingumą. Lankstumo didinimas šioje sferoje suteiktų didesnį pranašumą Lietuvos įmonėms.
Darbo jėgos trūkumo problemoms spręsti rekomenduojama „kūrybingai tyrinėti“ darbuotojų migravimo į Lietuvą galimybes.
TVF pastebi, kad neaiškumai dėl žemės nuosavybės ir sudėtingas žemės planavimas ir leidimų gavimas mažina Lietuvos konkurencingumą ir patrauklumą užsienio investuotojams.
Sveikatos apsaugos sistemos optimizavimas
Tarp sričių, kur galima smarkiai padidinti valstybės išlaidų efektyvumą, yra paminėta sveikatos apsauga. Siekiant išvengti ilgų eilių ir kyšių siūloma legalizuoti priemokas už gydymo paslaugas ir valstybinėse įstaigose. Taip pat siūloma sudaryti geresnes sąlygas privačioms gydymo įstaigoms ir sudaryti joms lygesnes konkurencines sąlygas.
Ar bus įsiklausyta į šiuos TVF siūlymus?
Norėtųsi tikėti, kad Lietuvos visuomenė ir valdžia jau pradeda suprasti, kad Lietuva gyvena stiprios tarpvalstybinės konkurencijos zonoje. Tik labai efektyviai, protingai ir skaidriai tvarkydama savo finansus ir sudarydama palankiausias sąlygas ekonomikos plėtrai Lietuva gali tikėtis sėkmės šioje konkurencinėje kovoje. Nors dalis TVF pasiūlymų yra tikrai abejotinos vertės, kita jų dalis yra geri receptai tai sėkmei priartinti.