Vis dėlto permainos atėjo iš vidaus, ir padėjo čia būtent Bulgarijos, o ypač Rumunijos prisijungimas. Net penkiems šauniems rumunų haidukų palikuonims įsiliejus į iki šiol negausią Europos Parlamento nacionalistų radikalų kompaniją, susidarė palanki dirva „vaisingai bendradarbiauti“. Globojant garsiesiems kraštutinės dešinės atstovams (iš prancūzų gretų – Jeanui Marie Le Penui, iš austrų gretų – Andreasui Moelzeriui), visą vaizdelį pagardinus liūdnai pagarsėjusio Italijos diktatoriaus anūke Alessandra Mussolini, susikūrė frakcija „Tapatybė. Tradicijos. Suverenitetas“. Jos gretose – neofašistai, holokausto neigėjai, antisemitai, mažumų skriaudikai ir t. t. Iš nekalčiausių programinių frakcijos punktų paminėtinas priešinimasis Europos Konstitucijai, bet kokiai Bendrijos plėtrai ir, žinoma, Turkijos narystei.
Tokios frakcijos fone visi Lietuvos skandalingai pagarsėjusieji ar kontraversiškai vertinami atrodo nekalti avinėliai. Čia tai jau tikrai – prieštaringai vertinamųjų naujoje frakcijoje tiek daug, kad vertinti ją belieka visai ne prieštaringai, o sutartinai neigiamai. Ir net ne todėl, kad ryški dešinė Europoje apskritai ne itin gerbiama, siejama su siaurakakčiu nacionalizmu, mažumų diskriminavimu, tautiniu egoizmu ir polinkiu į tarpvalstybines peštynes.
Juk sunku ginčytis, kad ypač Rytų Europos demokratija formavosi veikiant itin stipriai tautinei tapatybei, šeimos ir kitų tradicinių dešiniųjų idėjoms. Ne tiek jau daug Europoje ir pasisakančių už visišką tautinės valstybės nunykimą ir tautinės savasties, savimonės nuvertėjimą. Nėra kokia šventa karvė nė ta pati Turkijos narystė ar leisgyvė Europos Konstitucija: prieš jas daugiau ar mažiau pasisako nemaža dalis europarlamentarų. Vis dėlto smerkti naują frakciją verčia jos pačios radikalumas, kuris, atrodo, vėl traukia Europą ant to paties senojo grėblio. Baisu net pagalvoti, kad Europa gali pamiršti skaudžias Antrojo pasaulinio karo pamokas.
Šįkart į radikalios dešinės iškilimą pažvelgsime iš dviejų pusių: pirmojoje dalyje – iš britų spaudos puslapių, antrojoje – iš Lietuvos ir kitų europarlamentarų lūpų.
Pirmoji pusė – dailių čigonių mylėtojai iš „Didžiosios Rumunijos“ ir „Atakos“
„Pirmąjį šiais metais Europos Parlamento posėdį žymėjo naujosios kraštutinės dešinės grupės susikūrimas. Pasakyti, kad jis buvo sutiktas visuotiniu entuziazmu, būtų per mažai. Liberalai tiesiog džiūgavo, aiškindami, kad pagaliau jie aiškiai žinos, su kokiu priešu kovoja“, – rašo „BBC News“ korespondentė Alix Kreoger. Nuosaikieji konservatoriai priėmė radikalų akibrokštą be tokio liberalams būdingo humoro: „Mes stengiamės, kad Europa gyvuotų, o jie stengiasi, kad ji žlugtų“, – aiškino britų deleguotas konservatorius. Žalieji pabrėžė, kad kraštutinė dešinė yra priešingybė pačiam Parlamento veikimo tikslui ir vertybėms.
Euroskeptikai iš „Nepriklausomybės ir demokratijos“ grupės taip pat nudžiugo iškilus naujam dariniui. Jie dabar gavo progą rodyti pirštu: „Čia ne mes esame dešinieji radikalai, o jie“.
„Tai už ką gi pasisako naujoji frakcija?“ – klausia A. Kreoger. Nuo ekstremizmo etiketės jie šiaip jau stengiasi atsižegnoti: teigia kovojantys už nacionalinių interesų pripažinimą, įsipareigojimą krikščionių vertybėms ir Europos civilizacijos tradicijoms, taip pat už tradicinę šeimą, besipriešinantys – unitarinei biurokratinei supervalstybei. „Tapatybė. Tradicijos. Suverenitetas“ (ITS – Identity, Tradition, Sovereignty) frakcijos nariai fanatiškai nusistatę prieš imigrantus, bet sako esantys ne kraštutiniai dešinieji. Veikiau arčiau politinio centro (čia jau primena Lietuvos politiką, kur daugybė politikų stengiasi būriuotis kuo arčiau centro, lyg pradinukai kiemo krepšinio aikštelėje po krepšiu).
Visi šie, rodos, nekalti pareiškimai slepia skandalingą dažno naujos frakcijos nario praeitį ir dabartį. ITS lyderis prancūzas Bruno Gollnischas laukia teismo nuosprendžio už holokausto neigimą. Iš „Didžiosios Rumunijos“ partijos ir Bulgarijos politinės jėgos „Ataka“ kilę grupės nariai pagarsėjo išpuoliais prieš romų mažumą savo valstybėse. Pernai, kai romų kilmės europarlamentarė Livia Jaroka gavo Metų parlamentaro apdovanojimą, ceremonijos rengėjai sulaukė elektroninio laiško iš „Atakos“ atstovo Dimitaro Stojanovo: „Ponai, aš su jumis nesutinku. Jūsų išrinktoji grožiu nusileistų dešimtims tūkstančių mano šalyje gyvenančių čigonių. Daug kurias iš jų, atsidūrus reikiamoje vietoje reikiamu laiku, galima 12–13 m. nusipirkti į žmonas. Tiesa, geriausios iš jų yra labai brangios – iki 5000 eurų už vienetą“.
Štai tokie parlamentarai...
„The Guardian“ Europos apžvalgininkas Ianas Traynoras neofašistų ir holokausto neigėjų susigrupavimą pavadino pirmąja Rumunijos dovana ES. Prisiminus, kad kadaise cituotas bulgarų mokslininkas sakęs, esą Rumunija ir Bulgarija bus naudingos Europai tuo, kad primins apie jos trapumą, nevalingai ironiškai nusišypsoma. Ironiškiausia ir juokingiausia, pasak „The Guardian“ apžvalgininko, kad nauja susikūrusi grupuotė priešiška ES plėtrai ir Rytų Europai, bet būtent Rumunijos įstojimas į Bendriją leido šiai frakcijai susikurti. Pagal Europos Parlamento taisykles oficialią parlamentarų frakciją turi sudaryti mažiausiai 19 žmonių iš bent penkių šalių. Šis reikalavimas buvo net truputį viršytas – naujai frakcijai pareiškė priklausantys 20 narių iš šešių valstybių (iš jų – penki rumunai ir vienas bulgaras).
Tiesa, daugiausia narių frakcijoje – net septyni – yra kilę iš Prancūzijos. Frakcijos „smegenimis“ vadinami buvęs nacionalistinės Austrijos laisvės partijos lyderio Jörgio Haiderio ideologas austras A. Moelzeris ir Belgijos separatistinės flamandų partijos vadovas Frankas Vanhecke. Čia pat – ir jau minėta italė A. Mussolini, prancūzai J. M. Le Penas ir B. Gollnischas, rumunai iš „Didžiosios Rumunijos“ ir bulgaras iš „Atakos“ partijos. Yra ir vienas britas ir dar keli veikėjai. Naujos frakcijos lyderiai tikisi, kad galiausiai į jos gretas įsilies apie 40 europarlamentarų.
Įsteigę formalią grupę, kraštutiniai dešinieji gavo teisę pasipelnyti iš ES biudžeto, gauti papildomą paramą ir daugiau etatų... Laimei, pirmutiniu taikiniu naujos frakcijos nariai paskelbė ne kokį čigonų taborą, o ES Konstituciją: užsibrėžtas tikslas priešintis bet kokiems Vokietijos bandymams gaivinti šį komos ištiktą dokumentą.
Antroji pusė – prieš radikalus – „sanitarinė užtvara“
„Socialistai ragina naujai jėgai paskelbti politinį embargą“, – rašo „EUObserver“ korespondentė Lucia Kubosova. Socialistų lyderis Martinas Schultzas kviečia kitas Europos Parlamento jėgas susijungti prieš naują ksenofobų grupę. Fašizmo šmėklos išsigandę kairieji ieško būdų, kaip neįsileisti ekstremalų į Europos Parlamento valdžios struktūras.
Tai „Žinių radijui“ patvirtino ir pagal Lietuvos socialdemokratų sąrašą į Europos Parlamentą išrinktas Aloyzas Sakalas: „Buvo nuspręsta, kad šią frakciją reikia boikotuoti kaip galima daugiau, t. y., jeigu jie teiks kandidatus į kokius nors postus, mums reikėtų teikti savus kandidatus ir balsuoti už savus kandidatus. Kitaip sakant, uždrausti tai frakcijai atsirasti negalima, bet ir negalima jai leisti užimti kokius nors svarbius postus. Visos tokios nacistinėms partijoms artimos partijos pasižymi tuo nepakantumu kitų tautybių žmonėms, o tai yra smerktina ir visiškai nepriimtina ES“.
Tikriausiai ITS frakcija Europos Parlamente susidurs su nemažais sunkumais, ir ne tik dėl itin neigiamo kolegų požiūrio, bet ir dėl neišvengiamų tarpusavio nesutarimų. Visų šalių radikalūs nacionalistai garsėja įtariu ir nedraugišku požiūriu vieni į kitus, ką jau sakyti apie neišvengiamą Vakarų europiečių panieką, su kuria frakcijoje teks susidurti „prasčiokams“ iš Balkanų valstybių. Visa tai kels papildomą įtampą pačioje grupėje. „EUObserver“ apžvalgininkė pateikia daugelio europarlamentarų nuomones, kad naujoji politinė jėga liks izoliuota ir marginalinė. Liberalai pranašauja, kad ITS ideologijai nebus vietos Parlamento darbotvarkėje. „Štai, jeigu jie užims kokią nors kėdę Žuvininkystės komitete, man bus įdomu pasiklausyti, kaip jie ten pristatys rasistinę savo propagandą“, – sakė vienas liberalas europarlamentaras.
Kaip teigia į Europos Parlamentą pagal konservatorių sąrašą patekusi Laima Liucija Andrikienė, net ir dešinės pakraipos jėgas, pritariančias kai kurioms programinėms naujos grupės nuostatoms, atstumia ITS radikalumas: „Man apskritai joks kraštutinumas nėra priimtinas – nei dešinysis, nei kairysis. Dėl Turkijos narystės ES irgi nesu entuziastė. Man daug priimtinesnis klausimo sprendimas atrodo, jeigu Turkija būtų privilegijuota ES partnerė. Bet net ir šituos dalykus sakydama neturėčiau atsirasti toje frakcijoje. Maždaug pusė europarlamentarų nepritaria Turkijos narystei ES. Britai, prancūzai, olandai yra labai skeptiški ES Konstitucijos požiūriu. Aš tik turiu viltį, kad ta frakcija su savo šūkiais ir tikslais neišeis už civilizuotų arba daugumai priimtinų ribų“.
Europarlamentarų teigimu, didesnės grėsmės ši nedidelė nauja frakcija nekelia, bet parlamentarų daugumos tikslas turėtų būti neleisti suvešėti ekstremizmui ir užtikrinti, kad kituose Parlamento rinkimuose radikalai pralaimėtų. Artimiausi rinkimai į Europos Parlamentą vyks 2009 m.
Tikėkimės, kad Europos žemyno ateitis bus ne radikalų ar ekstremalų, o sutarti ir bendrą kalbą rasti gebančių piliečių rankose. O Europos Parlamentas, net ir po reformos tapęs įtakinga ir stipria politine institucija, nekurs šitokių skandalingų informacinių progų.
„Dvi pusės“ – antradieniais ir ketvirtadieniais 11.50 val. (kart. 16.50 val.).