Naujos bazės Europoje statyba, preliminariais apskaičiavimais, kainuos apie 10 mlrd. dolerių. Jai skiriamas lėšas JAV Kongresas pradės svarstyti jau artimiausiomis dienomis.
Šiuo metu veikia dvi šios priešraketinės gynybos bazės. Abi Amerikos teritorijoje – Aliaskoje ir Kalifornijoje.
1998 m. JAV pasitraukė iš priešraketinės gynybos sutarties su Rusija, ir po metų Billas Clintonas pasirašė Kongreso aprobuotą įstatymo projektą dėl Nacionalinės priešraketinės gynybos sistemos kūrimo. Juo Pentagonas įpareigotas garantuoti Amerikos teritorijos apsaugą nuo galimo balistinių priešo raketų smūgio. Tuomet Vašingtonas teisinosi, kad tokia būtinybė kilo dėl padidėjusios grėsmės tų šalių, kurios turi pasigaminusios ir jau išbandžiusios branduolinį ginklą.
1999 m. spalio 2 d. JAV pirmą kartą išbandė tą sistemą, kai virš Ramiojo vandenyno buvo numušta balistinė raketa „Minuteman“ su mokomąja galvute.
2001-aisiais į valdžią atėjęs George’as W. Bushas jaunesnysis šiems planams suteikė naujų spalvų: jis pareiškė, kad priešraketinės gynybos sistema bus plečiama ne tik Amerikos teritorijoje, bet ir į kitus žemynus ir šalis. Kai kurios Rytų Europos valstybės, kaip pranešė spauda, pirmiausia Lenkija, Čekija ir Vengrija, jau tuomet buvo sutikusios dislokuoti tokią amerikietišką bazę savo žemėje. Joms tapus NATO narėmis, derybos paspartėjo, ir per praėjusių metų gegužę–rugpjūtį Pentagono ekspertai, viešėję jose, sudėjo visus taškus. Pavyzdžiui, Čekijoje svarstomi trys bazės dislokavimo variantai – Boleticės, Jincės ir Libavo apylinkėse, kurios yra pietiniuose ar vakariniuose šalies rajonuose. Laikraščio „The Washington Post“ pranešimais, mažiausios vienos tokios bazės statybos išlaidos gali sudaryti apie pusantro milijardo dolerių, o su visa infrastruktūra ir radiolokacinėmis stotimis – keletą kartų daugiau.
Reikia turėti omenyje, kad balistinių priešo raketų perėmimas susijęs su kosminių palydovų darbu. Todėl pagal antrąjį šios sistemos plėtros etapą iki 2010 m. Pentagonas planuoja artimesnėje Žemės orbitoje paleisti 24 savo palydovus, o tai kainuotų dar apie 20 mlrd. dolerių.
Žinoma, didžiausią nerimą JAV kelia Iranas. 2004-ųjų spalį Vašingtoną pasiekė informacija, kad Teheranas jau turi keletą branduolinių vidutinio nuotolio raketų, galinčių nuskrieti apie 2 tūkst. km. Tai baugina ne tik Izraelį, kurio laikraštis „Ma‘ariv“ antai skelbia, kad Teheranui priešraketinės gynybos sistemas parduoda Rusija.
Vis dėlto Rusijai Pentagono ketinimai ypač nepatinka. Tuo metu, kai branduolinė Rusijos galia dėl finansinių ir kitų priežasčių nuolat mažėja (po 10 m. ji teturės tik apie 100 branduolinių užtaisų), JAV, pasinaudodamos pakitusia gynybine NATO koncepcija, prie pat rytinių sienų dislokuoja savo karines sistemas.
Gruodžio mėnesį tokį Kremliaus nerimą išreiškė Rusijos generalinio štabo viršininkas armijos generolas Jurijus Balujevskis, agentūrai „RIA-Novosti“ pareiškęs, kad „JAV žengia klaidingą žingsnį, kuris gali sukelti kraštutinai negatyvius tarptautinio saugumo padarinius“. Maskvai ypač nerimą kelia Pentagono planai priešraketinės gynybos bazę kurti pietinėje ar vakarinėje Lenkijos dalyje. Jos neguodžia ir tai, kad Vašingtonas šiuos planus sieja su bendros tarptautinės koalicijos siekiais pasipriešinti terorizmui.
„Užsienio įvykių komentaras“ – pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 17.55 val., kart. kitos darbo dienos rytą 6.55 val.