Gimtadienių?
Po to, kai ant torto uždegam trisdešimtą žvakutę, o gal ir anksčiau, gimtadienių imam bijot kaip Mokesčių inspekcijos arba – dar blogiau – Ekonominės policijos.
Švenčių?
Tai kad po jų ne tik skauda galvą, bet ir kamuoja pošventinė depresija. O čia dar tas postmoderniam žmogui nesuprantamas Advento laikas. Tiesa, bažnyčiose jau retai begirdim raginimus pasninkauti ir vengti pasilinksminimų, tačiau po jų skliaustais ir toliau tebeaidi: budėkite, laukite.
Ko čia laukt?
Vis tiek ateis. Ir Kalėdos – tai kas, kad labai angliškos, be sniego, kailinių ir be rogių. Ir Naujieji, kurie nieko naujo neatneš. Tiesa, krikščionys dar laukia triumfuojančio Kristaus atėjimo, bet tam reikia labai stipraus tikėjimo.
Deja, tokį ne visi turim. (Belieka pasiguost, kad ir patys Kristaus mokiniai, kaip rašoma Evangelijoje, prašė Mokytojo sustiprinti jų tikėjimą – vadinasi, nebuvo ir jų tikėjimas toks tvirtas.)
Svarstau: gal nereikia mums to Advento?
Juk keičias laikai ir žmonės, keičias ir tradicijos… O vis dėlto, reikia. Gerai, kad jis yra, gerai, kad artėja Kalėdos.
Ne tik bažnyčiai. Ne tik krikščionims. Gal ir nelabai jų laukiam, gal dar nespėjom pasiilgti (kažko labai greit pradėjo lėkt metai: ką tik dažėm ir daužėm margučius, o jau čia pat ir Kalėdų senis), gal net nežinom, kas tas Adventas ir kam jis reikalingas, tačiau vis tiek – ir jaunus, ir senus – apima kažkokia keista nuotaika.
Nors trumpam, bent tol, kol ieškom kalėdinių dovanėlių ar paprasčiausiai žvalgomės į išpuoštas vitrinas, pasijuntam kitaip.
Ne tik maži, bet ir dideli. Ypač dideli. Kaip kadaise. Nekasdieniškai. Lyg vėl būtume grįžę į tuos laikus, kai tikėjom Kalėdų Seneliu (tiesa, tada jis buvo Senis Šaltis).
Tarsi pro rakto skylutę būtume dirstelėję į dangų. Tegul tik vieną akimirką.
Jokia paslaptis: su Dievu galim susitikt ne tik bažnyčioj, ne tik ypatingai pasiruošę ir sužadinę šventas intencijas, bet ir namie, gatvėj, darbe ar kokiam prekybos centre.
Kai kasdienybėj pasijuntam nekasdieniškai. Kai padedam šitaip pasijusti kitam. Ypač, jei tas ,,kitas“ yra vienišas ir nelaimingas. Net jeigu per Adventą ir nepasninkaujam.