Būtent Kosovo statusas yra didžiausia šios naujos Konstitucijos priėmimo intriga. Serbai pirmi spėjo ateiti prie balsadėžių, kad užbėgtų įvykiams už akių ir praneštų Kosovui ir pasauliui neketinantys atsisakyti šios provincijos. Tikriausiai vien tik Kosovas, paminėtas jau Konstitucijos preambulėje, ir tapo tuo masalu, paskatinusiu serbus bent vieną dieną išbristi iš politinės apatijos ir imti į rankas balsavimo biuletenius. Bent jau taip rašo pačios Serbijos ir Vakarų spauda. Paskaitykime, o ką vakar apie naują Serbijos Konstituciją skelbė spauda didžiosiose valstybėse, kurių interesai susikerta šiame Balkanų lopinyje.
Pirmoji pusė – nejau Kosovas serbams svarbiau už demokratiją
„Po referendumo kovų serbai kėsinasi į Kosovą, kaip į savą teritoriją“, – rašo Didžiosios Britanijos „The Times“ apžvalgininkas ir Europos reikalų korespondentas Davidas Charteris.
„Serbijos rinkėjai parėmė naują, Belgrado valdžią Kosove sustiprinančią Konstituciją ir užbėgo už akių JT vertinimui, ar provincijai reikėtų suteikti nepriklausomybę. Referendumas dėl naujos šalies Konstitucijos vos įvyko: rinkėjų aktyvumas 50 proc. slenkstį peržengė tik ministro pirmininko Vojislavo Koštunicos kreipimosi į tautą paskatintas. O į tautą premjeras kreipėsi iš esmės paskutinę balsavimo valandą. Jam perspėjus apie „sunkiai prognozuojamas referendumo žlugimo pasekmes“, prieš pat rinkimų apylinkėms užsidarant, rinkėjai bent šiek tiek suaktyvėjo“.
Kadangi beveik visi Konstitucijos priešininkai referendume nedalyvavo, 96 proc. balsavusiųjų parėmė Konstitucijos projektą. „Nors dokumentas ir įteisina naują Serbijos statusą, atsiskyrus Juodkalnijai, pretenzijos į Kosovą kaip „neatimamą valstybės dalį“ labai panašios į provokaciją: juk visai netrukus JT gali pasiūlyti provincijai kokią nors nepriklausomybės formą.
Konstitucinę Serbijos kampaniją visiškai ignoravo daugiau nei milijonas etninių Kosove gyvenančių albanų, kurie boikotuoja visus rinkimus nuo 1990 m. ir pasisako už nepriklausomybę“. O štai Kosove gyvenantys 100 tūkst. serbų Konstituciją parėmė.
„Kol Vakarų diplomatai spėlioja, kokios kainos pareikalaus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas už tai, kad nevetuotų nepriklausomybės Kosovui suteikimo planų, Jungtinės Valstijos nusiuntė į Serbiją ypatingąjį ambasadorių, kviečiantį nusiraminti. Britų Parlamento narys ir Europos reikalų ministras Denisas MacShane’as pareiškė: „Serbams atėjo metas paleisti Kosovą ir susitelkti į savo šalies kaip dinamiškos Europos valstybės ateitį. Jie turi žiūrėti į europinę ateitį, o ne į nacionalistinę Didžiosios Serbijos praeitį“, – rašo „The Times“.
Vedamajame „The Wall Street Journal“ straipsnyje „Atmink Kosovą“ rašoma, kad, „praėjus 11 m. po to, kai į Bosniją įvesta JAV vadovaujama kariuomenė ir 7 m. po Kosovo krizės, Balkanai tebėra linkę smurtauti ir yra draskomi religinių prieštaravimų. Sunkumų masto daug kas pradžioje nesuprato. Vis dėlto dabartinę netvarią taiką keičia pietryčių Europos kančios ir nestabilumas“, – rašo „The Wall Street Journal“.
„Dabar Balkanų laukia sunkūs sprendimai – nervų ir amerikiečių lyderystės išbandymai. Iki metų pabaigos Kosovas turi priartėti prie „galutinio statuso“, kuris visiems, išskyrus Rusiją ir Serbiją, reiškia nepriklausomybę. Prireiks subtilios politikos, norint nenustumti Serbijos į laukinę būklę ir neužgauti silpnų daugiataučių struktūrų Bosnijoje ir Makedonijoje. Be to, Europai ir JAV tikriausiai teks konfliktuoti dėl Kosovo su Rusija.
Ši kova yra paskutinė S. Miloševičiaus dovana pasauliui. Siekdamas taikos su NATO 1999 m., velionis autoritarinis valdovas užtikrino, kad bent popieriuje Kosovas priklausytų Serbijai, ir amerikiečiai su europiečiais leido jam pasilikti šį žaislą. NATO ir JT dislokavo provincijoje savo pajėgas ir Belgradas jai įtakos nebeturėjo, tačiau serbai galėjo džiaugtis iliuzija, kad Kosovas dar neprarastas“.
Laikraštyje nurodoma, kad „Kosovą reikėtų priskirti tam pačiam sąrašui kaip Iranas, Sudanas, Kaukazas ir kt., kur V. Putinas pasiryžęs dirbti bet kokius viršvalandžius, kad tik pakenktų amerikiečių pozicijai. Rusija gali surasti ir tokią sąjungininkę kaip Kinija, kuri nervinasi dėl galimų precedentų, galinčių sutrukdyti jai pretenduoti į Tibetą ir Taivaną. Kadangi Europa Balkanuose, kaip ir apskritai tarptautiniuose reikaluose, mieliau reaguoja, o ne imasi veiksmo, bet kokią rezoliuciją Saugumo Taryboje vėl teks stumti Vašingtonui“.
Antroji pusė – Serbija, laikykis!
Rusai dėl Kosovo statuso tradiciškai kursto aistras. Apie tai, kokią palankią padėtį Maskvai kuria Serbijos ir Kosovo situacija byloja Vadimo Truchačiovo interneto svetainėje „Pravda.ru“ išspausdintas straipsnis „Serbija nė nemano atiduoti Kosovo“.
„Serbų sprendimas Konstitucijoje paskelbti autonominį Kosovo kraštą savo valstybės dalimi jau sukėlė albanų nepasitenkinimą, o ateityje tarptautinis spaudimas Serbijai gali tik stiprėti. Iki paskutinio momento nebuvo aišku, ar įvyks referendumas. Balsavimas vyko ir šeštadienį, ir sekmadienį, tačiau aktyvumas buvo labai nekoks. Gyventojai po Juodkalnijos atsiskyrimo, tebesitęsiančių serbų skerdynių Kosove ir Vakarų spaudimo yra labai apatiški, tad į rinkimų apylinkes ėjo labai nenoriai“, – rašo Pravda.ru.
„Kosovo albanai pareiškė, kad, įtraukiant Kosovą į Serbijos Konstituciją, Belgrade niekas neklausė jų nuomonės, nes rinkimus jau seniai boikotuojantys Kosovo albanai šįkart tiesiog nebuvo įtraukti į rinkėjų sąrašus. Taigi albanai toliau laikysis kurso į nepriklausomybę.
Tuo tarpu nuosaikus nacionalistas ministras pirmininkas V. Koštunica perspėjo pasaulio bendruomenę nepripažinti Kosovo nepriklausomybės. Jo žodžiais, tuo atveju, jei taip įvyks, Serbija peržiūrės savo santykius su visomis šalimis, kurios tik imsis tokio žingsnio. Anksčiau jis pareiškė esąs tikras, kad Rusija ir Kinija, jei reikės, JT Saugumo Taryboje vetuos rezoliuciją dėl Kosovo nepriklausomybės. Bet V. Koštunicos žodžiai vargu ar pakeis JAV ir ES poziciją. Vakarai toliau ruošiasi referendumui dėl Kosovo atsiskyrimo ir vadina šį atvejį ypatingu ir neatveriančiu kelio jokiems precedentams. Kas dėl Briuselio, tai jis gali panaudoti situaciją dar didesniam Serbijos spaudimui, eilinį kartą nutempti derybas dėl šalies stojimo į ES ir vizų režimo panaikinimo. Kaip pretekstą galima panaudoti kad ir serbų valdžios negebėjimą išduoti Hagos tribunolui Ratko Mladičiaus ir Radovano Karadžičiaus“.
Toliau Rusijos laikraščio autorius ima svarstyti galimas geopolitines Serbijos ir Kosovo situacijos pasekmes regionui ir pačiai Rusijai. „Naujas spaudimo Serbijai pripažinti Kosovo nepriklausomybę posūkis yra lazda su dviem galais. Esmė ta, kad ir Serbijos prezidentas Borisas Tadičius, ir V. Koštunica yra karšti šalies narystės ES šalininkai, o prezidentas dar ir nuolat kartoja, kad R. Mladičiaus ir R. Karadžičiaus paieškos nesiliauja nė sekundę. Vis dėlto naujas šalies spaudimas gali tiesiog susilpninti provakarietiškas jos jėgas, o į valdžią gali ateiti mirusio prezidento S. Miloševičiaus pasekėjai ar radikalių nacionalistinių antivakarietiškų jėgų atstovai.
Kas dėl Rusijos, tai jos situacija nevienareikšmiška. Jei ji parems Kosovo nepriklausomybę, ją tuojau pat apkaltins dvejopais standartais: girdi, abchazus ir osetinus ji remia, o Kosovo albanų – ne. Kita vertus, skirtingai nei Gruzijoje, karštąją konflikto fazę Kosove 1997 m. pradėjo būtent separatistai. Be to, gruzinams Abchazijoje negresia joks pavojus, skirtingai nei serbams Kosove, kur juos sistemingai skerdžia albanai, į ką Vakarų taikdariai žiūri pro pirštus“, – teigia rusų analitikas ir tęsia: „Rusijos rankos čia visiškai laisvos, ir kaltinimai dvejopais standartais čia bus tiesiog juokingi. Analogijos su Abchazija, Pietų Osetija ir Padnestre čia visai ne vietoj: gruzinams ir moldavams tuose kraštuose niekas negresia, skirtingai nei Kosovo serbams. Taigi Rusija turi teisę ginti serbus nuo genocido ir stoti prieš Kosovo atsiskyrimą“, – pareiškia Pravda.ru analitikas.
*****
Rusų autorius tikrai gudrauja dėl esą keblios Rusijos padėties šiuo atveju. Rusijos rankos išties atrištos – ji gali kiek nori šūkauti apie paramą serbams ir jų genocidą Kosove, kuris esą pagrindžia būtinybę Kosovui likti Serbijos sudėtyje. Vis dėlto kiekvienam aišku, kad galiausiai Maskvai naudingas nepriklausomas Kosovo statusas, nes, kai tik apsimestinis spyriojimasis baigsis ir provincija bus paskelbta nepriklausoma valstybe, Kremlius įgaus daug daugiau kozirių reikalauti to paties statuso minėtoms separatistinėms sritims NVS platybėse. Plika akimi matyt, kad rusams šiuo atveju mažiausiai rūpi realūs serbų interesai, bet ir Vakarams iš esmės nesvarbu, kaip baigsis Kosovo istorija. Europai svarbu, kad tik būtų kuo mažiau galvos skausmo, o JAV siekia išlaikyti lyderystę šiame regione. Įvykiai rodo, kad Kosovo nepriklausomybė yra laiko klausimas. Daug keblesnis ir sunkesnis kitas klausimas: ar Serbija atlaikys ir šį smūgį? Ar po to ji dar turės moralinių jegų ir pasitikėjimo draugauti su Vakarais ir siekti europinės demokratijos? Serbijos Konstitucijos patvirtinimo epizodas tik dar labiau aktualina ir paaštrina tą klausimą.
„Dvi pusės“ – antradieniais ir ketvirtadieniais 11.50 val. (kart. 16.50 val.).