Iš tiesų 2K – tai Rusijos ir Lietuvos krovinių tranzito paskirstymas tarp Klaipėdos ir Kaliningrado uostų. Lietuvos saugumas nustatė, kad kol kas šis projektas buvo naudingas tik Kaliningrado uostui. Nežinia, kuo Lietuvai baigsis kitas 2K – TV3 žinių tuo pačiu vardu pakrikštyti Gediminas Kirkilas ir Andrius Kubilius.
O tokios užslėptos bombos kaip A.Kubiliaus ir G.Kirkilo duetas Lietuva jau seniai neturėjo. Juk visos kitos politinės bombos buvo labai akivaizdžios – prisiminkime Rolandą Paksą ar V.Uspaskichą. Paprasti vyrukai, ėję į mases su nemokamais degtukais ir ledais nors ir kėlė visuomenei siaubą, paliko viltį, kad vis dėl to žmonės supras, kad nemokamu pietų nebūna. Visai kas kita 2K tandemas. G.Kirkilas - gavęs valdžią, bet neturintis pakankamai valdžios jos išlaikyti. Ir A.Kubilius – negavęs valdžios, bet gavęs galimybę esamą kontorliuoti.
„Man atrodo, tie santykiai išreiškia labai paprastą logiką. Vieni be kitų tiesiog negali. Dėl įvairių aplinkybių. Visų pirma dėl įvairių politinių skaičiavimų“, - sako politologas Raimundas Lopata.
G.Kirkilo Vyriausybė skaičiuoja pirmąjį šimtadienį. Į Ministrų kabinetą pasveikinti Premjero atvyksta Seimo vadovybė, tarp jų ir Seimo pirmininko pavaduotojas, konservatorių lyderis A.Kubilius. Ir jis, ir premjeras pripažįsta, kad šventiniame susitikime prie pietų stalo buvo aptarta tolimesnė galima konservatorių parama mažumos vyriausybei.
Ilgai ruoštis nereikėjo. Jau tą pačią dieną socdemai turėjo atidirbti konservatoriams. „Atkatu“ tapo nemalonumais konservatoriams grasinanti saugumiečio Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes turinti tirti Seimo komisija - Seimo teisės ir teisėtvarkos komitete socialdemokratai pritaria konservatorių siūlymui pakeisti komisijos pavadinimą ir gerokai išplėsti jos tyrimo objektą, įtraukiant ir Pakaunės įvykius bei tilto per Bražuolės upelį bei kitus sprogdinimus.
Tiesa, konservatoriai pasirūpina ir G.Kirkilo vyriausybe – ęsa reikėtų iš V.Adamkaus žinios atimti Valstybės saugumo departamentą ir perduoti jį Ministrų kabinetui. Kirkilas į tokią dovaną nors ir pasižiūrėjo atsargiai, tačiau ir nespjovė.
Per trumpą laiką A.Kubilius gauna ir Seimo vicepirmininko ir Europos reikalų komiteto pirmininko postą, o tai reiškia galimybę prižiūrėti ES lėšas. Užsižaidę mažumos dalinamais „atkatais“, konservatoriai ėmė žaisti keistus žaidimus ir su Prezidentu. Nors Gynimo taryboje V.Adamkus pareiškia, kad kreipsis į Konstitucinį teismą dėl Seimo laikinųjų komisijų, jau po kelių dienų ponas A.Kubilius šį faktą pateikia kaip naujieną, perspėdamas Prezidentą esą tas įsitraukia į pavojingus žaidimus.
Trečias akibrokštas šalies vadovui - Seimo Nacionalinio saugumo komiteto grasinimai nušalinti Arvydą Pocių, apeinant Prezidentą. Tiesa, komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius – ne konservatorius, o buvęs paksistas. Už kokius nuopelnus ar už kokius pažadus konservatoriai nusileido ir sutiko savo ideologiniam priešininkui užimti šį postą, atsakys, matyt, tik istorija. Mes patylėsime. Bet faktas lieka faktu - pasikeitus komiteto pirmininkui spaudimas nušalinti A.Pocių tik padidėjo.
„Buvo paslysta vienoj vietoj. Ta vieta buvo absoliučiai lygi. Bandyta persidalinti įtakos sferomis. Nemokšiškai. Rezultatas – manau kad valstybės saugumo departamentas, kaip struktūra, išmušta efektyviam darbui kokiems penkeriams metams. Tai yra didelė netektis Lietuvos respublikai“, - mano R. Lopata.
Tiesa, tokius žaidimus konservatoriai jau yra žaidę. Tereikia prisiminti., kaip sėkmingai buvo keičiami įstatymai bandant po savo įtaka pakišti generalinį prokurorą. Tuometinis jų žaidimas baigėsi viena nemaloniausių dėmių teisėsaugos istorijoje – kišeniniu konservatorių prokuroru Kaziu Pėdnyčia. Tad kaip pasakė konservatorių klasikas, kas galėtų paneigti tikimybę, kad šiuo metu nėra siekiam to paties padaryti su saugumo departamentu. Pasak politologų, tam yra nemenkas pagrindas.
„Ir jeigu jiems nepasisektų laimėti ateinančių rinkimų, jeigu jiems nepasisektų laimėti Seimo rinkimų, tokioje situacijoje konservatorių „ping pongas“ reiškia ne ką kitą kaip bandymą pasinaudojant tokia situacija bent iki rinkimų, turėti nemažą įtaką, tame tarpe išreikštą ir postais, kurie, einant toliau, taptų tam tikra kompensacija“, - dėsto R.Lopata.
O konservatoriams nepasisekti gali. A.Kubiliaus apetitas siekiant įtakos ir postų vargu ar sutampa su ilgalaike socdemų strategija. Nors konservatoriai savo paramą Gedimino Kirkilo vyriausybei kol kas yra užtikrinę iki kol Seimas patvirtins kitų metų biudžetą, tai yra, daugių daugiausia, iki gruodžio vidurio ir, regis, turės pagrindo toliau šokdinti G.Kirkilą, pastarasis gali pradėti dairytis į šalis. Socdemai ne iš tų, kurie leidžiasi ilgai tampomi už uodegos, ypač, kai Seimas pilnas revanšistų, norinčių valdžios. Kaip taisyklė, kai du pešasi, trečias laimi.
Tuo metu, kai vieni staiposi prieš kameras su kasdieniais pareiškimais, kiti dirba tyliai. Mesijo vaidmenį kadaisę atlikęs Rolandas Paksas į ekranus nelenda ir oponentų bei jo nemėgstančios žiniasklaidos nepykdo. Jis šturmuoja miestelius ir kaimus, ir rengiasi savivaldybių rinkimams iš peties. Ar Lietuvoje atsirado daug norinčių finansuoti nušalintą prezidentą? O gal eksperto patirtį artimoje kaimynėje įsigijęs bei libdemų rinkimų štabo nariu tapęs Audrius Butkevičius nepašykštėjo patarimų, ir plaukia pinigėliai per kokią konsultacinę bendrovę neaišku, nei iš kokios valstybės, nei iš kokių tarnybų.