Kodėl JAV taip neįvyko ir neįvyks? Todėl, kad laisva žiniasklaida yra pati tikriausia demokratijos išraiška, be kurios demokratija neįmanoma. Kodėl to nežino Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai? O jeigu žino, kodėl nusispjovė į demokratijos simbolį, nors buvo ir kitų būdų pasišnekėti su redaktoriumi, išvengiant akivaizdaus skandalo? Dabar niekam nežinomas bulvarinio sienlaikraščio redaktorius tapo didvyriu, o pats incidentas leido skandalingiesiems liberaldemokratams vėl užšokti ant savo arkliuko „Masės prieš elitą“. Iš šio suėmimo visokio plauko politiniai avantiūristai, kurių devizas „Nepagautas – ne vagis“, ilgą laiką kals sau „politinį“ kapitalą, tuo dar stipriau įtvirtindami amoralią politikos be ideologijos tradiciją bei jos tąsą mūsų valstybėje. Klausimas VSD: kaip su pagarba demokratinėms vertybėms šioje įstaigoje?
Kalbėjau apie elgesį. Dabar apie veiksmą. Neturėdamas jokios informacijos, išskyrus tą, kuri buvo jau anksčiau pasirodžiusi žiniasklaidoje, galiu tik spėlioti, kodėl karininkas buvo išsiųstas ir ar žuvo, apnuodytas klofelinu. Jeigu (kaip netiesiogiai tvirtina užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas) siuntimas buvo pagrįstas ir jei ministras pasitiki Dariumi Jurgelevičiumi bei Albinu Januška, neatsiradus kitaip rodančių svarių įrodymų, nieko kita nebelieka, kaip gerbti visus minėtus žmones. O savo ankstesniais darbais jie įrodė, kad juos galima gerbti.
Dabar apie VSD kadrų politikos rezultatus. Nė viena pasaulio valstybinio saugumo institucija nėra išvengusi išdavikų, dvigubų agentų, perbėgėlių, ambicingų pavydžių karjeristų, pykstančių už neva neįvertintus jų sugebėjimus. Tačiau su labai retomis išimtimis į tokias įstaigas patenka riboto intelekto žmonės. Šiuo atveju mes turime anonimą, nusprendusi su kompromatu kreiptis ne į rimtą respublikinę žiniasklaidą, o, kaip jau minėjau, į bulvarinį laikraštuką, tuo diskredituodamas ir save, ir savo „kompramatą“. Klausimas VSD: kaip tokio, mano supratimu, žemo intelekto (o gal tiesiog aferistas) pareigūnas buvo priimtas į VSD?
Tarp kitko, VSD įvykdyta neadekvati akcija prieš laikraštį bei tos akcijos rezultatai diskredituoja patį VSD. Retorinis klausimas: ką tuo metu veikė atstovas spaudai, ryšių su visuomene skyrius?
Nėra organizacijų be problemų. Vienur jų daugiau, kitur mažiau. Penkiolika metų – išties mažas laiko tarpas mentalitetui kisti ir šiuolaikiniam pareigūnui, veikiamam demokratijos vertybių, atsirasti. Bet VSD nėra eilinė organizacija. Peržengus ribą, tokia įstaiga gali bet kada virsti savo piliečių priešu. VSD vadovus skiria Prezidentas, o pati ji atsakinga Seimui. Klausimas šį kartą Prezidentūrai ir Seimui: kuri iš šių institucijų rimtai kontroliuoja VSD? Lietuvai ir Lietuvos piliečiams mažiausiai reikia niekam nepavaldaus, blogai kontroliuojamo, akivaizdžiai į sovietinius recidyvus puolančio ir, ko gero, rimtų vadovavimo bei kadrų politikos problemų turinčio Valstybės saugumo departamento.