Net Lietuvos banko analitikai nebėra tokie kategoriški dėl burbulo dydžio ir prognozes apie jo sprogimo pasekmes dėsto labai atsargiai. Burbulo sprogimas jau net nebeįvardijamas, nes didėjančios realiosios gyventojų pajamos, labai palankios mokestinės ir kreditavimo sąlygos, plūstantys pinigai iš užsienio neleidžia daryti prielaidų, kad būsto kainos ateityje kris, todėl burbului esą nėra sąlygų sprogti, na gal tik šiek tiek subliukšti.
NT bumo įtaka valstybės ekonomikai
Geras laikas pažvelgti į NT burbulo formavimąsi , jo pasekmes esamai ir būsimai valstybės ekonomikai. Remiantis Nacionalinio plėtros instituto ekspertų, Lietuvos banko ekspertų tyrimais ir nuomone vienareikšmiai dabar galime sutikti, kad Lietuvos Vyriausybės vykdoma politika skatino ir skatina nekilnojamojo turto paklausą. Viena iš nurodomų priežasčių yra labai asmeniška, tačiau ko gero geriausia paaiškinanti , kodėl valstybės oficialūs vyrai nieko nedaro, kad kažkiek sumažintų paklausą.
Ta priežastis - asmeninis suinteresuotumas, nes pagal pateikiamas deklaracijas, statistiką ir publikacijas įvairiuose spaudos leidiniuose aiškėja , kad kai kurie valdininkai po kelis butus ar namus laiko, ir, tikėtina, perpardavimui. Negalima paneigti, valstybė taip pat turi trumpalaikę naudą: didėja pajamos į biudžetą iš statybinių įmonių, statybinių medžiagų pardavėjų, taip pat ir iš dalies gyventojų, kurie norėdami gauti kreditą būsto įsigijimui, privertė darbdavius didesne dalimi legalizuoti jų darbo užmokestį, atitinkamai didinant GPM ir Sodros įmokas.
Kokią pridėtinę vertę valstybės mastu kuria butų statybos? Galėtume svaičioti, kad gyvendami naujos statybos butuose žmonės jausis konfortabiliau, labiau pailsėję, todėl jų darbo našumas ateityje bus didesnis. Tačiau, jei pajamų augimas nebus ypatingai didelis, didelę dalį jų realaus darbo užmokesčio suvalgys kredito grąžinimas ir palūkanų mokėjimas, t.y. nenorėdamas atsisveikinti su butu, žmogus bus priverstas riboti savo vartojimą. Vartojimo ribojimas tuo pačiu ateityje smogs valstybei – bus surenkamas mažesnis pridėtinės vertės mokestis.
Perdeganti ekonomika
Šiuo metu Lietuvos ekonomika santykiniame pakilime – didėjančios prekybos ir gamybos apimtys su ES bei Struktūrinių fondų parama amortizuoja parazitišką NT burbulą. Neramina, kad dalis įmonių permeta savo resursus į greitą ir pelningą statybų verslą. Atsisakoma modernizuoti senas įmones, ieškoti naujų rinkų, o pasirenkamas kitas lengvesnis kelias – parduodamas sklypas, kuriame veikė įmonė arba įmonė pati pradeda statyti gyvenamųjų namų kvartalą.
Iš tiesų, žiūrint atskiro verslininko akimis – koks skirtumas iš kur pinigai. Jei iš statybų greitesni ir didesni, tai kam terliotis su modernizavimais ar naujų rinkų paieška. Tik čia vertėtų prisiminti neseniai perdegusią Vokietijos ekonomiką, sprogusį NT burbulą Japonijoje arba prisiminti ir dar senesnius įvykius: Tulpių svogūnėlių burbulą Olandijoje XVII amžiuje ar 1929-1936 metų didžiąją depresiją JAV.
Palyginimuose gimstant tiesai, galima pasakyti, kad tada taip pat daugelis verslininkų, paprastų žmonių, valdininkų metėsi į pradžioje nešusį didžiules pajamas tulpių svogūnėlių ar akcijų rinką. Pirmiesiems sekėsi, tačiau vėliau atėjo prablaivėjimas dėl milžiniškai pervertintų akcijų ar svogūnėlių. Po pakilimo sekė masiniai bankrotai, varžytinės, firmų ir šeimų tragedijos. Šalių ekonomika sustingo keleriems metams. Situacija Lietuvoje grėsmingai priartėjusi prie tos ribos.
Kur pasuks likusieji pinigai – grįš į bankus indėlių pavidalu ar verslininkai sieks juos investuoti į kitas ūkio šakas? Dėl “antilitiškos” valstybinės politikos ir noro kuo greičiau įsivesti eurą, taupymas litais nėra populiarus tarp gyventojų, todėl tikėtina, kad dalis bus skiriama vartojimui, kreditų gražinimui. Lietuvoje trūksta darbo jėgos, brangsta energetiniai ištekliai, mokslo ir verslo bendradarbiavimas menkas. Ar ES narystės prioritetai ir galimybės nusvers tuo trukdžius, kad verslininkas drįstų savo papildomus pinigus skirti naujos įrangos įsigijimui ar naujos gamyklos statybai?
Pinigai yra mobilūs, todėl naivu tikėtis, kad uždirbti viršpelniai iš statybų visi bus naudojami čia Lietuvoje investuojant į kažką kitą. Jau dabar didžiosios NT kompanijos žvalgosi į Ukrainą, Moldovą, Rusiją. Pinigai iškeliaus, palikę superbrangius kvadratinius metrus ir milijardinius kreditus Lietuvos žmonėms. O perkaitusi statybinių medžiagų ar statybos pramonė vegetuos, nusitempdama žemyn ir BVP, ir pensijų didinimą, ir didesnes algas. Štai tada, stagnavus ekonomikai, galėsime duoti valstybinius užsakymus statyti Valdovų rūmus ar Piramides (perfrazavus Dž.M. Keinesą ir jo patarimus JAV kaip kovoti su ekonomikos depresija).
Perorientuoti verslą
Šiandien privaloma orientuoti verslą į mokslinės techninės pažangos kelią, o ne užkasti išteklius po asfaltu ar uždengiant stogu. Sarkastiška dabar skaityti LR Vyriausybės 2003 metų Inovacijų versle programą, kurios tikslas buvo remti ir skatinti tuos inovacijų proceso etapus, kuriuos per menkai stimuliuoja rinka. Realiai, viena ranka skirdama išteklius inovacijų infrastruktūrai, kita ranka stimuliuodama (fiskaline politika) butų statybą, Vyriausybė atrodo pasimetusi prioritetuose. Ir trumpalaikiai tikslai nusveria ilgalaikius.
Dar kartą juokaujant pagal Keinesą – o kam siekti ilgalaikių tikslų, juk jų galima ir nebesulaukti, o kada nebesitikima sulaukti tada įprasminant save ir epochą galima ir Piramides statyti (palyginimui – valstybės biudžeto asignavimai tik Valdovų rūmams 2003-2006m. sudarė 75 mln. Litų, o visoms Inovacijų versle programos priemonėms įgyvendinti tam pačiam periodui buvo numatyta 35 mln. litų biudžeto ir 65 mln. ES lėšų). Apie priemones, kurių turėtų imtis Vyriausybė, stengdamasi atvėsinti NT rinką neseniai DELFI portale rašė Lietuvos banko specialistas Mindaugas Leika, todėl jų čia nekartosiu.
Šiandien svarbu ne tik atvėsinti NT rinką, bet ir suteikti alternatyvą – ką daryti pasibaigus euforijai, todėl labai rimtai siūlau pagalvoti apie lengvatas reinvestuojamam pelnui. Gal tik nustatyti tikslesnį investicijų apibūdinimą, kad naudodamosi lengvata įmonės nepradėtų butus statytis ar lengvuosius automobilius pirktis. Galima imtis atskirų priemonių – steigti pramoninius parkus, „slėnius“, „inkubatorius“, tačiau kiek procentų visų Lietuvos įmonių dalyvautų jų veikloje: 5-6 procentai? Žymiai efektingesnės priemonės būtų tos, kurios suteiktų galimybę investuoti į inovacijas visoms norinčioms Lietuvos įmonėms. Ir ta priemonė – mokesčio lengvata investuojamam pelnui.
Pastatyti paminklus, pristatyti butų ar prisipirkti naujų lengvųjų automobilių, įtraukiant PVM į atskaitą, galime greitai, tik ar bus po 8-10 metų kam jais važinėti, kam juose gyventi?