2020 m. Lietuvos „FinTech“ sektorius išaugo 18 proc. Šiuo metu jame daugiau nei 4 000 darbo vietų, o įmonės nuolat plečia savo komandas ir atliekamų funkcijų spektrą Lietuvoje. Prognozuojama, kad panašiai sektorius plėsis ir 2021-aisiais.

Nuolat augantis sektorius

Pagal VšĮ „Investuok Lietuvoje“ 2020–2021 metų ataskaitą, „The FinTech Landscape in Lithuania“, nors 2020-ieji buvo iššūkių metai, Lietuvos „FinTech“ sektorius kaip niekad stipriai plėtėsi. Prisijungė daugybė vietinių kompanijų ir tarptautinių žaidėjų, tokių kaip: „Mambu“, „Curve“ ir „Ria“, kurie naudojasi daugiadiscipliniu šalies talentų fondu, naujoviška infrastruktūra ir progresyviu teisiniu reguliavimu. Jau dabar Lietuvoje yra daugiau nei 230 „FinTech“ įmonių, kurių veikla orientuota į mokėjimus, finansinę programinę įrangą, skaitmeninę bankininkystę ir skolinimo veiklą.

Pastaruosius dešimt metų finansinių paslaugų industrija patyrė daug pokyčių, didžioji dalis jų buvo sąlygoti greitos technologijų plėtros ir finansinių paslaugų skaitmeninės transformacijos. Minėti pokyčiai akivaizdžiai matomi – „FinTech“ įmonės siūlo naujo tipo finansines paslaugas paremtas klientų elgsenos analize ir dirbtinio intelekto taikymu. Klientų lūkesčiai ir pageidavimai įgyvendinami greičiau nei patys klientai to paprašo. „FinTech“ srities startuoliai verčia sunerimti tradicinius žaidėjus, daugiausia bankus. Jie turi investuoti į naujas technologijas vartotojams, daryti tai greitai ir spėti su naujo tipo „FinTech“ kompanijomis. „Fintech“ trūksta specialistų išmanančių ne tik naujausias technologijas, kuriančias pažangius sprendimus, bet ir teisės sritį. „Reguliavimas „FinTech“ sektoriuje toks dinamiškas ir kintantis, kad teisininkas dirbantis šioje srityje niekada nesustos mokytis ir tobulėti," – akcentuoja „Neo Finance“ valdybos pirmininkas Evaldas Remeikis.

Reikalingos naujos kompetencijos

„FinTech Landscape in Lithuania“ 2020-2021 metų ataskaitoje akcentuojamas augantis naujų darbo vietų kūrimas, o tai kartu ir naujų kompetencijų poreikis. Skaitmeninė transformacija ir technologinė plėtra iš naujo apibrėžė finansinių paslaugų industriją, dėl kurios daugelis galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų buvo keičiami tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Dėl to ypatingai svarbu pasirinkti tokias teisės studijas, kurios būtų orientuotos į šiuos naujus iššūkius.

Esama praktika ir eksponentiškai augančių „FinTech“ įmonių skaičius veda prie formuojamos naujos teisės srities – finansinių technologijų teisės. Ji tampa unikalia teisės sritimi plačiame finansų teisės sektoriuje. „FinTech“ reiškia naują technologiją, kuria siekiama patobulinti ir automatizuoti finansinių paslaugų teikimą ir naudojimąsi. „FinTech“ teisė orientuota į teisės sritį, daugiausia susijusią su naujų paslaugų identifikavimu ir atitinkamo reguliavimo taikymu. „Fintech“ teisė betarpiškai susieta su privatumo ir asmens duomenų apsaugos problemomis, kovos su pinigų plovimu (AML) iššūkiais, terorizmo finansavimo draudimo grėsmėmis, mokesčių ir kūrybinės apskaitos problemomis, naujų įmonių valdymo principais, intelektinės nuosavybės principais ir sutarčių teisės aktualijomis. „FinTech“ srities teisininkas turi gerai išmanyti ir sugebėti taikyti esamus teisės aktus ir turėti aiškias įžvalgas dėl galimo ateities „FinTech“ paslaugų teisinio reguliavimo. Taip pat padėti finansinių paslaugų teikėjams tinkamai laikytis daugelio skirtingų teisės sričių privalomo reguliavimo, padėti įvertinti potencialias naujų technologijų taikymo teisines rizikas.

Marius Laurinaitis

Kas paruoš specialistus?

Labai svarbu, kad universitetai reaguoja į pokyčius rinkoje, siūlo naujoves ir jaunajai kartai stengiasi kurti programas, kurios būtų orientuotos į ateities ekonomiką. „FinTech“ sritis tik plėsis ir augs, o įgūdžiai, kurių studentai įgys ir žinios, bus naudingi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

„Darbas šioje srityje yra itin dinamiškas ir nenuobodus. Kiekvieną dieną teisininkai susiduria su įvairiais iššūkiais ir naujais klientų klausimais, kurie itin ugdo kūrybiškumą ir projektų valdymo kompetencijas ieškant tinkamiausių sprendimų verslui. Konsultuojame klausimais, pradedant nuo finansų ir įmonių teisės ir baigiant mokesčių, sutarčių teisės rebusais. Labai džiugu, kad MRU rengia tokius naujos kartos „FinTech“ teisės lyderius“, – teigia „Sorainen“ teisininkas Liutauras Vasiliauskas.

Šiuo metu stebime finansinių paslaugų sektoriaus revoliuciją, kurią paskatino dirbtinio intelekto ir „blockchain“ technologijos, taip pat prisideda atviros bankininkystės plėtra, kitų technologijų pritaikymas finansų sektoriuje (pvz. asmens tapatybės nustatymas naudojant asmens biometrinius požymius). Visa tai iš esmės pakeitė tradicinių finansinių paslaugų teikimą klientams, o kartu sukūrė daug naujų teisinių situacijų, kurių teisiniam reguliavimui nebuvo ruošiamasi.

Daugiausia „FinTech“ įmonės taiko naujoviškus sprendimus, o jiems nuolat kyla iššūkiai. Siekiant įgyvendinti naujus sprendimus gali būti pažeisti teisės aktai, kurie nereguliuoja šių naujų teisinių santykių, o savireguliacijos mechanizmai yra draudžiami. Tokios situacijos gali pakenkti paslaugų teikimui ir „FinTech“ įmonių augimui. Būtent dėl šios priežasties daugelyje pasaulio šalių siekiama kurti ir tobulinti „FinTech“ teisinę aplinką, kuri patenkintų naujus finansinių paslaugų pramonės poreikius.

Mykolo Romerio universitete vykdomos teisės ir „FinTech“ studijos praplečia įprasto klasikinio teisininko ribas ir leidžia įgyti „FinTech“ srities profesines kompetencijas. „Ši sritis nuolat augs ir nauji teisiniai santykiai formuosis naujoje „FinTech“ aplinkoje. Susidursime su augančiu poreikiu specialistų, kurie sugebėtų tinkamai identifikuoti šiuos naujus teisinius santykius, pritaikyti esamą teisinį reguliavimą, o prireikus, inicijuoti teisinės aplinkos keitimą“, – teigia studijų programos „Teisė ir finansinės technologijos“ vadovas doc. dr. Marius Laurinaitis.