Teisę renkasi dėl universalumo, įdomumo ir plačių darbo pasirinkimo galimybių

Teisė dažniausiai tapatinama su neišvengiamais visuomenės poreikiais ir kartu universalumu, nes teisininkas gali dirbti ir klasikinį teisinį darbą – būti teisėju, advokatu, notaru, prokuroru ar antstoliu, ir rinktis tarp daugelio kitų sričių, kuriose teisinis išsilavinimas yra privalumas, tarkim, versle. MRU I kurso studentė Eglė Striškaitė sako, kad sprendimą studijuoti teisę priėmė dėl plataus teisinio išsilavinimo pritaikomumo įvairiose profesinėse srityse: „Teisinis išsilavinimas visokeriopai pravers ateityje, nepriklausomai nuo to, kokioje srityje tektų dirbti“, - neabejoja Eglė. Pirmakursė Emilija Denisenko gana anksti žinojo, kad rinksis teisę, nes norėjo prisidėti prie teisingumo vykdymo. „Pati visada stengiuosi veikti teisingai, todėl ši sritis man išties artima“, - sako Emilija. Ne mažiau svarbu Emilijai buvo ir pačios profesijos įvairiapusiškumas:

„Nemažai gyvenimo ir profesinių sričių turi sąsajų su teise daugiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, - sako Emilija. - Žmonės su teisiniu išsilavinimu gali dirbti ne tik teisinėje sistemoje, bet ir politikoje, versle, viešajame sektoriuje. Teisės įvairiapusiškumas labai žavi“. Nors teisingumo vykdymas buvo pagrindinis variklis renkantis teisės studijas ir pirmąjį teisės kursą baigusiam Nojui Daukšai, visgi jis atkreipia dėmesį, kad teisėje žmogus gali atskleisti savo kūrybiškumą spręsdamas įvairias situacijas. „Teisės studijos taip pat labai smarkiai praplečia karjeros pasirinkimų ratą“, - įsitikinęs N. Daukša.

Teisė - kaip langas į tarptautinę erdvę

„Kiekvienos valstybės teisinė sistema atspindi savitą visuomeninę, politinę, istorinę, socialinę tos valstybės raidą. Todėl ir teisė dažnai suvokiama kaip labai nacionalinis dalykas. Tačiau šiandien teisininkui nebeužtenka išmanyti nacionalinę teisę, tai patvirtina ir pastarųjų mėnesių įvykiai Lietuvoje, kai tokie klausimai, kaip migracija, Ryanair lėktuvo priverstinis nutupdymas Baltarusijoje, ES žaliasis pasas ir kiti peržengia ne tik valstybių sienas, bet reikalauja ir tarptautinės teisės žinių. Be šių mums aktualių įvykių, nacionalinei teisei XXI amžiuje apskritai didelę įtaką daro tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisė“, - sako Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos dekanė, profesorė Lyra Jakulevičienė.

Lyra Jakulevičienė
Foto: Milda Adomaitienė

Pasak profesorės, tokios problemos, kaip terorizmas, kibernetinės atakos, neteisėta migracija, pandemija ir pan. gali veiksmingai spręstis tik kuriant bendras taisykles ir bendradarbiaujant tarptautiniu mastu. Visgi, pastebi profesorė, tarptautinę teisę gerai išmanančių teisininkų Lietuvoje nėra daug. Skirtingai nei baudžiamoji ar civilinė teisė, kuri yra specifiška kiekvienoje šalyje, tarptautinės teisės specialistai gali dirbti bet kurioje pasaulio valstybėje, nes jų nagrinėjami klausimai yra universalūs. „Tarptautinėje erdvėje dirbančių teisininkų veikla ypač įdomi, nes ji persipina ir su tarptautiniais santykiais tarp valstybių, organizacijų, įmonių, ir su tarptautine politika. Privačiame sektoriuje dirbantys Lietuvos teisininkai taip pat susiduria su užsienio klientais, mūsų piliečių teisinių problemų sprendimu užsienyje, ypač verslo, šeimos ar paveldėjimo srityse“, - pastebi šiemet pirmą kartą startuojančios MRU studijų programos „Teisė ir tarptautiniai santykiai“ vadovė doc. dr. Katažyna Bogdzevič.

Katažyna Bogdzevič
Foto: Organizatorių nuotr.

Augantis Lietuvos finansinių technologijų sektorius susiduria su dideliu specializuotų teisininkų poreikiu

Lietuva yra vienas iš pasaulinių finansų technologijų (fintech) centrų, ir nepaisant pandemijos fintech sektorius Lietuvoje ir toliau auga, o naujosios finansinės technologijos reikalauja naujo požiūrio į reguliavimą, taigi ir specializuotų teisininkų. Šie „finansų detektyvai“, kuriuos nuo pernai pradėjo rengti MRU „Teisės ir finansinių technologijų“ programoje, pagal specializacijos specifiką gali dirbti bet kurioje pasaulio šalyje. „Jie ne tik išmanys klasikinę teisę, bet ir finansinių technologijų srities reguliavimą, pinigų ir terorizmo prevenciją, gebės atsekti nesąžiningas verslo schemas, o tai itin išplečia jų įsidarbinimo galimybes – nuo fintech startuolių iki reguliacinių ar teisėsaugos institucijų valstybiniame sektoriuje - sako šios programos vadovas docentas Marius Laurinaitis. Programos išskirtinumas – kiekvieną studentą nuo pirmos studijų dienos studijų metu lydi šios srities praktikai – įmonės ir organizacijos, šios programos partneriai, todėl profesinių ryšių mezgimas, mentorystė, praktika ir darbo pasiūlymai yra programos dalimi.

Marius Laurinaitis
Foto: Organizatorių nuotr.

Kas bendro tarp technologijų ir teisės?

Technologijų plėtra kelia naujus uždavinius ir teisei. MRU buvo vienas pirmųjų dar prieš dešimtmetį parengęs pirmuosius informatikos teisės specialistus. Šiandien jie – telekomunikacijų bendrovių vadovai, advokatai, teisinių technologijų produktų kūrėjai. Nuo 2012 metų MRU dalyvauja prestižinėse doktorantūros programose kartu su Bolonijos, Tilburgo, Barselonos ir kitais Europos universitetais šioje srityje. Šiemet MRU Teisės mokyklai buvo suteikta teisė surengti Vilniuje tarptautinę konferenciją JURIX2021, kuri yra viena žinomiausių teisės ir informacinių sistemų konferencijų Europoje. Akivaizdu, kad technologinių kompetencijų teisininkams reikės vis labiau. „Nors teisininkų virtimo robotais scenarijus mažai tikėtinas, akivaizdu, kad standartizuotas funkcijas pamažu perima dirbtinis intelektas, atsiranda nauji veiklos modeliai, technologijos jau dabar plačiai naudojamos ir teismuose“, - pasakoja L. Jakulevičienė. Anot profesorės, jos keičia ir nusikalstamumo dinamiką, atsiranda naujos nusikaltimų rūšys – duomenų vagystės, e-sukčiavimas ir pan. Naujos kartos teisininkai turi mokėti tirti tokius e-nusikaltimus, rinkti įrodymus elektroninėje erdvėje. Nuo praėjusių metų MRU vykdo specializuotą programą „Teisės ir technologijų (LegalTech)“ LLM anglų kalba, kurioje gali studijuoti ir keistis sukaupta profesine patirtimi programos dalyviai iš skirtingų pasaulio valstybių. Ši programa, kurioje dėsto technologijų ir teisės ekspertai, sukurta pirmiausia praktikuojantiems teisininkams, kurie nori ne tik neatsilikti nuo naujausių pokyčių teisės srityje, bet ir plėtoti naujus veiklos modelius.

Lyra Jakulevičienė
Foto: Milda Adomaitienė

Įmonės ir organizacijos laukia teisininkų, išaugusių iš grynosios teisės rūbo

Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos prezidentas dr. Edvinas Meškys, kalbėdamas apie šiuolaikinio teisininko profesiją ir studijas pirmiausia prisimena anglų rašytojo Čarlzo Lambo žodžius, kad „žmogus negali būti teisininku, jeigu negeba įvertinti situacijos iš dviejų pusių”. Pasak Edvino, būtent šis gebėjimas analizuoti kasdienius socialinius santykius per gėrio, teisingumo ir etiškumo prizmę bei gebėti išklausyti kelias priešingas nuomones išskiria teisininko profesiją iš daugelio kitų. Vystantis visuomenei prie šių pokyčių turi prisitaikyti ir teisininkai, kuriems nebeužtenka tik grynosios teisės žinių, jie turi suprasti esminius verslo principus, gebėti valdyti ir suvokti kaip veikia technologijos bei kuo toliau, tuo dažniau įsijausti į programuotojų vaidmenį, kai kuriamos kripto valiutos, „blockchainai“ ir „protingos“ sutartys. Tam tikros socialinės tendencijos formuoja ir pačią teisę, atsiranda studijų mados, tai yra, teisės studijos, kurių tuo metu trokšta daugelis studentų. „Prieš gerą dešimtmetį buvo madinga specializuotis įmonių susijungimų ir įsigijimų ar nekilnojamojo turto srityje, vėliau teisininkai ėmė rinktis siauresnes specializacijas ir galiausiai priėjome prie nišinių teisės sričių, kurios yra reikalingos jau konkrečios įmonėms ar startuoliams. Visgi, žinios yra tik viena teisininko darbo pusių, ne ką mažiau svarbūs ir bendravimo bei komandinio darbo įgūdžiai, kurie neretai pamirštami dėl mūsų įpročio vis dažnius bendrauti telefonu ar per kompiuterį. Tai yra labai patogu ir greita, tačiau neretai tai paskatina vengti kitų žmonių, todėl jaunuosius teisininkus skatinčiau aktyviai įsilieti ne tik į darbo rinką, bet ir prisijungti prie visuomeninių organizacijų, tokių kaip Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija, kuri vienija ne tik advokatus ar advokato padėjėjus, bet nuo šių metų kviečia į savo „šeimą“ visus teisininkus ir teisės studentus, kurie nori rinktis advokato profesiją”, - sako E. Meškys.

Lyra Jakulevičienė
Foto: Milda Adomaitienė

Profesinių teisės gildijų atstovai pabrėžia, kad vien sausų teisinių žinių turėjimas dar nedaro asmens geru teisininku. Savo gretose jie laukia kūrybiškų, visapusiškų, aktyvių piliečių, gebančių argumentuoti ir gerai orientuotis. „Bendradarbiaudama su gildijomis, MRU Teisės mokykla skiria ypatingą dėmesį patirtiniam teisės mokymuisi, studentų dalyvavimui nemokamos teisinės pagalbos teikime, Mentorystės programai. Kartu su mentoriais – patyrusiais teisės praktikais studentai pamato teisinio darbo virtuvę dar studijų metu, plečia profesinį tinklą ir gauna profesinį palaikymą siekti aukštesnių tikslų, nes Lietuvai ir pasauliui reikia ne tik teisės amatininkų, bet ir tikrųjų teisingumo puoselėtojų“, - pastebi MRU profesorė L. Jakulevičienė.