Pasak Mykolo Romerio universiteto docento, Projektų vadybos magistrantūros programos vadovo Dr. Adomo Vinco Rakšnio, norint teikti veiksmingas viešąsias paslaugas, turėti efektyvią komunikaciją su įvairiomis suinteresuotomis šalimis ir aiškiai išmatuojamos viešosios vertės kūrimą, XXI a. viešojo sektoriaus institucijos savo veikloje turi taikyti projektinio valdymo modelius. Pašnekovas įvardina ir svarbiausias viešojo valdymo problemas, kurias galėtų padėti spręsti projektinių valdymo kompetencijų įgiję specialistai, taip užtikrindami ir efektyvesnius viešojo valdymo procesus ir paslaugas.
„Atliekant daktaro disertacijos tyrimą viešojo valdymo institucijose 2018 m., pavyko surinkti vertingos ekspertinės informacijos apie egzistuojančias problemas ir galimus jų sprendimo būdus viešajame sektoriuje. Galima daryti prielaidą, kad šių problemų eliminavimas ir dar aktyvesnis projektinio valdymo žinių ir kompetencijų taikymas galėtų padėti viešojo sektoriaus darbuotojams tinkamai reaguoti į dabartinę COVID-19 ir kitas ateities krizes, su kuriomis susidurs viešojo sektoriaus institucijos“, - pasakoja A. V. Rakšnys.
Anot pašnekovo, pirmoji reikšminga problema – institucinė ir tarpinstitucinė konkurencija. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos viešojo sektoriaus institucijose konkurencija suintensyvėjo globalių naujosios viešosios vadybos modernizavimo reformų kontekste. „Tyrime dalyvavę viešojo valdymo ekspertai sako, jog valstybės tarnautojai, skyriai ar net institucijos varžosi dėl ribotų resursų, tarkim, finansinių, žmogiškųjų, karjeros galimybių, įvaizdžio, statuso, informacijos, žinių, net dėl viešosios politikos įgyvendinimo sričių. Dažniausiai šis varžymasis įgauna negatyvią formą“. Pasak A. V. Rakšnio, tam galimai įtakos turi Lietuvos viešojo sektoriaus institucijose paplitusi administravimo kultūra. „Lietuvai būdingi post-sovietinės, vokiškos - Rechtsstaat ir prancūziškos - napoleoniškos kultūrų bruožai, todėl konkurencija, kaip agresyvūs veiksmai reikalingi viešosios vertės ir rezultato sukūrimui, tampa varžybiškumu, skatinančiu institucijų uždarumą ir nepasitikėjimą. Ypatingai šie veiksniai išryškėja nuolatinių pokyčių, reorganizacijų ir restruktūrizacijų kontekste, nerimaujant dėl darbo vietos išsaugojimo, stokojant bendrų tikslų bei vieningos institucijų veikimo vizijos. Veiksmingas ir efektyvus viešosios politikos įgyvendinimas – neatsiejamas nuo valstybės tarnautojų ir institucijų suvokimo, kad jie yra bendra, tų pačių tikslų siekianti sistema“, - pastebi A. V. Rakšnys.
Antroji problema, kurią gali padėti spręsti įgytos projekto valdymo kompetencijos – efektyvesnė komunikacija. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad grįžtamasis ryšys tarp viešojo sektoriaus institucijų ir piliečių yra aktuali problema ne vien Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse. „Visgi siekiant veiksmingo ir efektyvaus viešosios politikos įgyvendinimo, pirmiausia svarbu užtikrinti veiksmingą komunikaciją tarp pačių valstybės tarnautojų, vadovų bei institucijų. Komunikacijos procesai tampa sudėtingi dėl egzistuojančių demografinių – patirties skirtumų Lietuvos valstybės tarnyboje, ypatingai išskiriant vyresniąją ir jaunesniąją valstybės tarnautojų kartas. Vadovai ne visada stengiasi valstybės tarnautojams suteikti grįžtąmąjį ryšį, grįžtamojo ryšio stoka pastebima ir tarpskyriniame ministerijų lygmenyje“, - sako A. V. Rakšnys.
Pašnekovas pabrėžia, kad didelė problema yra ir komunikacijos kanalai, nes vien formalus susirašinėjimas gali paskatinti valstybės tarnautojų uždarumą, klaidų baimę. „Įvykus klaidai, darbuotojai nerimauja dėl atsekamumo galimybės ir atsakomybės, todėl didėja biurokratinių organizacijų uždarumas bei reikalingos informacijos prieinamumas“. Pasak MRU docento, neformalaus bendravimo stiprinimas, įvairių komunikacijos formatų taikymas, informacijos prieinamumo ir duomenų atvirumo didinimas, ekspertų nuomone galėtų padėti spręsti šias problemas. „Komunikacija dažnai būna problematiška ir dėl hierarchinio – centralizuoto valdymo, kuomet priimami sprendimai nėra pakankamai aptariami su įvairiomis suinteresuotomis šalimis, nėra paaiškinami jų priėmimo motyvai ir galimos institucinės pasekmės. Svarbus ir komunikacijos laikas. Komunikacija sprendimų kontekste turėtų vykti ne vien jau priėmus sprendimą, bet ir jo derinimo metu.
Trečioji ryški problema viešojo sektoriaus valdyme – struktūra. „Lietuvoje dominuoja biurokratinės organizacijos tipas, tačiau vis dar susiduriama su neaiškiomis valstybės tarnautojų funkcijomis, institucijų kompetencijų ribomis, organizacijų dydžio problemomis, atsakomybės perkelimu vieni kitiems. Biurokratinės organizacijų struktūros gali sąlygoti itin išplėtotus kontrolės mechanizmus, aukštą formalizacijos laipsnį, atitolimą nuo aiškių ir išmatuojamų tikslų. Vadybinis lankstumas ir kūrybiškumas, autoriaus, ir ekspertų nuomonė - reikalingas veiksmingam bei efektyviam viešosios politikos įgyvendinimo problemų sprendimui.
Anot docento, šias problemas būtų galima dar efektyviau spręsti darbuotojams pritaikius projektinio valdymo žinias ir kompetencijas. „Kaip atskleidžia įvairūs tarptautiniai ir nacionaliai tyrimai, projektinio valdymo kompetencijos stiprina institucinį ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą, pasitikėjimą, bendrų tikslų siekimą, valstybės tarnautojų gerosios patirties sklaidą, kompetencijų jungimą, informacijos ir žinių dalijimąsi“, - sako A. V. Rakšnys. MRU docentas neabejoja, kad projektinio valdymo kompetencijas turintys viešojo sektoriaus specialistai institucijose gali inspiruoti inovacinį proveržį, skatinti efektyvesnę viešojo sektoriaus komunikaciją, institucijų atvirumą, kompleksinių problemų sprendimą, aiškiai išmatuojamos, laiko ir kokybės rodikliais pasižyminčios viešosios vertės kūrimą.
Šiuo metu rinkoje trūksta tinkamai parengtų projektų vadovų, kurie gebėtų taikyti projektų vadybos metodus įvairiose verslo bei visuomeninio gyvenimo srityse, o dėl sparčių technologijų pokyčių didėja pažangesnes ir įvairiapusiškesnes projektų vadybos kompetencijas įvaldžiusių specialistų poreikis. MRU „Projektų vadybos“ magistrantūros programos absolventams atsiveria realios galimybės prisijungti prie didelių tarptautinių kompanijų, dirbančių Lietuvoje ir užsienyje. Studijų metu įgyjamos PMBOK (Project Management Body of Knowledge 6), PRINCE 2 ir AGILE programų kompetencijos, reikalingos dinamiškoje tarptautinėje rinkoje dirbančiam projektų vadovui. „Projektų vadybos“ magistrantūros programos absolventai yra teoriškai pasirengę PMI (Project Management Professional) sertifikacijai.