Pasak Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorės ir mokymo medžiagos, skirtos ugdyti minkštuosius studentų įgūdžius, rengimo projekto koordinatorės Agnės Tvaronavičienės, dauguma apklausoje dalyvavusių studentų (70 proc.) patvirtino, kad yra girdėję apie „minkštuosius įgūdžius“, tačiau 54 proc. jų nurodė, kad savo studijų programose pasigenda dalykų, kurie juos lavintų. „Daugiau nei pusė studentų mano, kad universitetai neskiria pakankamai dėmesio šiems svarbiems įgūdžiams ugdyti ir norėtų, kad ši situacija keistųsi“, - atkreipė dėmesį A. Tvaronavičienė.

Pasak profesorės, apklausoje dalyvavę skirtingų šalių universitetų dėstytojai ne tik atsakė į anketos klausimus, bet ir pasidalijo savo vertinga patirtimi ir minkštųjų įgūdžių mokymo praktika.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad su teiginiu, jog šiais laikais mokinių „minkštieji įgūdžiai“ turi tokią pat svarbą, kaip ir profesiniai įgūdžiai, siekiant sėkmės darbe ir asmeniniame gyvenime, sutinka net 89 % apklaustųjų dėstytojų. „Tačiau beveik tiek pat dėstytojų - 86 procentai - nurodė, kad jų universitetuose turėtų būti skiriama daugiau dėmesio šių žmogiškųjų studentų įgūdžių ugdymui“,- pabrėžia MRU profesorė.

43% apklausoje dalyvavę dėstytojai akcentavo, kad studentams ypatingai trūksta konfliktų diagnostikos ir valdymo įgūdžių. 35% dėstytojų mano, kad būtina lavinti ir tarpkultūrinio studentų bendravimo įgūdžius. „Atsižvelgiant į daugelio universitetų skatinimą tarptautiškumą bei galimybę studentams iš skirtingų valstybių mokytis kartu net studijų metu išryškėja būtinybė geriau suprasti kultūrų skirtumus ir rasti būdus tarpusavyje bendradarbiauti. Dauguma dėstytojų taip pat sutiko, kad studentų profesinių ir akademinių tikslų nustatymas, laiko planavimas ir gebėjimas bendradarbiauti komandoje yra tik vidutiniški ir juos reikėtų tobulinti“, - sako A. Tvaronavičienė.

Anot MRU profesorės, skirtingų šalių dėstytojai pabrėžė, kad šių įgūdžių trūkumas gali ateities profesionalams sukelti sunkumų ieškant darbo ir siekiant karjeros. "Neišvystę minkštųjų įgūdžių jaunieji specialistai negalės efektyviai spręsti sudėtingų problemų, o jų veiklos rezultatai bus vidutiniai ar net žemesni už vidutinius. Apklausoje dalyvavę užsienio šalių dėstytojai taip pat pabrėžė, kad studentams neįgijus minkštųjų įgūdžių universitetuose, gali prireikti ilgų metų, kad šie įgūdžiai būtų įgyti praktikoje“, - pabrėžė profesorė.

Taigi ką siūlo dėstytojai? Kaip reikėtų tobulinti dėstymą? Anot A. Tvaronavičienės, pirma – įtraukti kuo daugiau minkštuosius įgūdžius lavinančių dalykų į studijų programas, nors universitetams nėra paprasta tai įgyvendinti, kadangi studijų programos turi ribotą kreditų skaičių. „Dėl teisinio reglamentavimo privalomieji krypties dalykai iš esmės užima visą programos tinklelį ir daugelyje studijų programų nebėra galimybės įtraukti papildomų dalykų. Tokiu atveju apklausti dėstytojai siūlo peržiūrėti ir atnaujinti jau esamus dalykų aprašus ir jų dėstymo metodikas. Svarbu į dalykų apimtį įtraukti kuo daugiau grupinių darbų, vaidmenų žaidimų, diskusijų, projektinių darbų, simuliacijų ir panašius pobūdžio metodų“, - sako A. Tvaronavičienė.

Profesorė tai pat atkreipia dėmesį, kad turėtų būti skatinamas studentų savanoriškas darbas. „Savanoriaudami įvairiose organizacijose studentai geriau suvoks minkštųjų įgūdžių svarbą bei galės jų išmokti savarankiškai planuodami veiklą, derindami ją su studijomis, darbo metu susidurdami su konfliktinėmis situacijomis ir jas spręsdami. Europoje yra universitetų, kurie savanorišką darbą net įtraukia į studijų procesą kaip privalomą ar laisvai pasirenkamą dalyką“.

Svarbi ir kitokia parama, pavyzdžiui, akivaizdu, jog universitetai, turintys karjeros centrus ar kitokius panašaus pobūdžio padalinius, teikiančias profesinio orientavimo ir akademinės paramos paslaugas, savo studentams labiau padeda ugdytis minkštuosius įgūdžius.

„Akivaizdu, kad ateityje studentų minkštieji įgūdžiai siekiant karjeros turės tokią pat svarbą kaip ir profesinės kompetencijos. Šiuo metu Z karta pradeda mokytis universitetuose. Tai jaunų žmonių, keliančių sau ir kitiems aukštus reikalavimus ir lūkesčius, karta. Tai studentai, reikalaujantys iš universitetų suteikti darbo rinkos poreikius, aukštus studijų kokybės standartus atitinkantį išsilavinimą. Kuo anksčiau Lietuvos universitetai pradės galvoti apie minkštųjų įgūdžių ugdymą, tuo greičiau studentai gaus jų poreikius atitinkantį kompleksinį išsilavinimą“, - pabrėžė MRU profesorė A. Tvaronavičienė.

Ypač svarbios konfliktų sprendimo kompetencijos

Nors minkštieji įgūdžiai yra svarbūs visų studijų krypčių studentams ir sunku išskirti, kurie iš jų yra labiau ar mažiau svarbūs, pašnekovė, būdama Didžiojoje Britanijoje (CEDR) sertifikuota mediatorė, atskleidė kaip pastaraisiais metais ypatingai išaugo konfliktų valdymo kompetencijų svarba ir kodėl visi studentai turėtų dar studijuodami universitete juos įgyti. „Konfliktų mūsų asmeniniame ir profesiniame kelyje buvo ir bus visada. Juos turime pasitikti kaip galimybes, o ne grėsmę. Jei mokama tinkamai konfliktus spręsti, jie ugdo ir sutvirtina santykius. Jei konfliktai nesprendžiamas arba jų sprendimui pasitelkiami netinkami metodai, jie žlugdo, nutraukia santykius ir sukelia daug nemalonių išgyvenimų.“

Pastaraisiais metais Lietuvoje labai sparčiai plėtojama mediacija. Tai draugiškas ir į tarpusavio santykių išsaugojimą nukreiptas ginčų sprendimo būdas, kurį taikant konflikto šalis padeda profesionalus ginčų sprendimo specialistas – mediatorius. Nuo 2020 m. sausio 1 d. mediacija sėkmingai taikoma šeimos ginčuose kaip privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, ateityje planuojama plėsti civilinių ginčų kategorijų, kuriuos sprendžiant visų pirma būtina pasinaudoti mediacija, ir toliau skatinti savanorišką mediacijos taikymą civiliniuose ir administraciniuose ginčuose bei nuosekliai įtvirtinti mediacijos galimybę baudžiamajame procese.

Pasak A. Tvaronavičienės, jeigu mediatoriai geba padėti šalims susitarti sudėtingiausiuose teisiniuose ginčuose, akivaizdu, kad bet kurios srities ateities specialistui taikinimo žinios ir įgūdžiai didžiulę naudą. „MRU jau daugiau nei 10 metų sėkmingai rengia mediatorius, kviesdamas įvairių sričių profesionalus į įvairius mediacijos mokymus, o tuos, kurie nori iš ties gilių žinių ir įgūdžių, - į mediacijos magistrantūros programą, - sako A. Tvaronavičienė. - Neabejotina, mediacija yra viena iš įdomiausių studijų krypčių, suteikianti plačias ir sistemingas žinias apie skirtingus ginčų sprendimo metodus ir įvairias konfliktų valdymo technikas, lavinantis tarpkultūrinės komunikacijos srityje, mokanti aktyvaus klausimo, efektyvaus klausinėjimo ir kitų konfliktų valdymo įrankių. Pastebėtina, kad mediacijos srities studijos naudingos ne tik tiems, kurie siekia tapti mediatoriais, bet ir kiekvienam norinčiam geriau tvarkytis su konfliktais ir išnaudoti visas jų teikiamas galimybes“. Pašnekovė akcentuoja, kad MRU siūlomos mediacijos magistro studijos sukurtos konfliktų valdymo kompetencijų bei daugelį kitų „minkštųjų“ įgūdžių lavinimui. „Programos komitetas suvokia jų svarbą ir drauge su dėstytojais, geriausiai mediacijos ekspertais, nuolat ieško inovatyvių sprendimų, kaip studijų metu parengti studentą ne tik ginčų sprendimo specialisto darbui, bet ir praturtinti jį laiko valdymo, darbo komandoje, savęs pažinimo, reflektavimo bei daugeliu kitų kompetencijų“, - pabrėžė MRU profesorė Agnė Tvaronavičienė.