Universitetai reputacijos tyrimams neskiria daug dėmesio
„Spinter tyrimai“ direktorius Ignas Zokas sako pastebintis, kad jų tyrimo agentūroje įvaizdžio ir reputacijos tyrimų segmente dominuoja verslo klientai. „Aukštojo mokslo institucijoms atliekamų projektų turime tikrai nedaug“, - pastebi I. Zokas. Vienas naujausių šios agentūros projektų – reputacijos tyrimas Mykolo Romerio universitetui.
Ignas Zokas teigia, kad pats faktas, jog universitetas rūpinasi ir aiškinasi, koks jo įvaizdis visuomenėje ir atskirose tikslinės grupėse rodo aukštosios mokyklos norą suprasti ir atliepti poreikius tų, vardan ko aukštoji mokykla ir egzistuoja.
Pasak I. Zoko, ryžtantis tokiam projektui, ypač pirmais kartais, reikia ir drąsos: „Reikia sugebėti priimti ne tik pagyrimus, bet ir kritiką, o bendradarbiavime su MRU pozityviai nuteikė partnerių atvirumas – nebuvo noro „nugludinti kampų“, išgirsti tik geras žinias ar vengti nepatogių klausimų“.
MRU Komunikacijos ir rinkodaros centro vadovė Jurga Strimaitienė sako, kad Mykolo Romerio universitetas iki šiol taip kompleksiškai nebuvo įvertinęs mokinių, tėvų, studentų ir darbdavių lūkesčių, pasitikėjimo ir savo potencialo, todėl tyrime buvo apklaustos universitetui aktualios tikslinės auditorijos: 10-12 klasių moksleiviai, tėvai, kitų aukštųjų mokyklų studentai, privataus ir viešojo sektoriaus darbdaviai.
Daugumos jaunuolių studijų pasirinkimą vis dar lemia ne jų kokybė
J. Strimaitienė atkreipia dėmesį, kad universitetas – daugialypė sistema, kurios vertę atspindi įvairios sritys – studijos, poveikis visuomenei, moksliniai tyrimai, tačiau reputacija kiekvienam universitetui – taip pat itin svarbi. „Ir nacionaliniai, ir tarptautiniai studijų ir mokslo krypčių reitingai rodo, kad kiekvienas universitetas turi ir stiprių, ir silpnų studijų krypčių, tačiau abiturientai dažnai studijas renkasi vadovaudamiesi būtent reputacijos kriterijais – atsižvelgę į artimųjų, pažįstamų, darbdavių nuomonę, tikėdamiesi, kad universiteto pavadinimas „padės“ ateityje tikėtis trokštamo, geriau apmokamo darbo, siekti profesinių aukštumų“.
Nacionalinius reitingus rengiančio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas taip pat sako pastebintis, kad universiteto, profesijos pasirinkimo kriterijai tarp jaunuolių būna labai įvairūs, tačiau tarp didžiosios dalies vyrauja ne studijos, jų kokybė ar profesinės ateities perspektyvos: „Pastebima, jog bene svarbiausias veiksnys yra draugai ir bendraamažiai, jų mintys ir patarimai, - sako G. Sarafinas. - Reikšmingai daliai jaunuolių iš regionų norisi studijuoti Vilniuje arba Kaune, tad jie ir dairosi universitetų bei kolegijų šiuose miestuose. Trečias svarbus veiksnys - studijų vietos finansavimo klausimas, kitaip tariant, ar jiems už studijas nereikės mokėti. Tiesa, šiemet vaizdas gali pasikeisti, nes 75 proc. stojančiųjų gali tikėtis valstybės finansuojamų studijų vietų. Na, ir ketvirtas itin svarbus aspektas - studijų krypčių ir studijų programų pasiūla bei jų kokybė atskirose aukštosiose mokyklose“.
Darbdaviams universiteto reputacija taip pat svarbi
Pasak G. Sarafino, darbdaviams taip pat svarbus aukštosios mokyklos reputacijos klausimas. „Reitingai“ kiekvienais metais užsako sociologines darbdavių apklausas, kuriose teiraujamasi, į kokią aukštąją mokyklą jie rekomenduotų stoti savo vaikams ar giminaičiams, - pasakoja G. Sarafinas. - Nors darbdaviai atsako remdamiesi savo patirtimi, įvertindami savo susitikimus su įvairių aukštųjų mokyklų absolventais, darbdaviams labai svarbus bendras gaudesys apie aukštąją mokyklą žiniasklaidoje, kaip ją vertina patys absolventai, ką liudija Užimtumo tarnybos duomenys, ar aukštoji mokykla išsiskiria tarptautiškumu ar prasmegusi provincialume“.
Pagal „Sodros“ duomenis Mykolo Romerio universiteto alumnų įsidarbinimo rodikliai į aukštos kvalifikacijos reikalaujančius darbus yra vieni geriausių, o pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį praėjus pusei metų po studijų baigimo universiteto absolventai patenka tarp trijų geriausių Lietuvos universitetų. Žurnalo „Reitingai“ paskelbtame 2020 metų instituciniame universitetų reitinge MRU pripažintas tarptautiškiausiu universitetu Lietuvoje. Pasak J. Strimaitienės, nemažas reputacijos iššūkis universitetui – keisti nuomonę apie studijų ir mokslo kokybę universitete nacionalinėje erdvėje.
Pasiekimai apie universiteto aukštą studijų ir mokslo kokybę ir nacionalinėje erdvėje, ir sėkmingą alumnų profesinę karjerą turi pasiekti tikslines universiteto auditorijas – jaunuolius, jų tėvus, darbdavius, taip pat ir nuomonės formuotojus. „MRU aukštai vertinamas tarptautiniu mastu, jau antrus metus iš eilės „QS World University Rankings“ reitinge patenka tarp 250 geriausių pasaulio universitetų teisės kryptyje, sėkmingai su kitais užsienio universitetais įgyvendina jungtines studijų programas, laimi tarptautinius mokslo projektus, stabiliai auga užsienio studentų skaičius, tačiau Lietuvoje ši informacija vis dar sukelia nuostabą ar nepasitikėjimą“, - pastebi J. Strimaitienė.
Žurnalo „Reitingai“ redaktorius sako, kad jaunuoliai mažiau kreipia dėmesio į panašaus pobūdžio informaciją, nebent gauna ją iš tėvų ar mokytojų. „Gimnazistus būtų galima suskirstyti į tris grupes: atsakingus ir motyvuotus; nemotyvuotus ir vidutiniokus. Atsakingieji ir motyvuotieji profesiją ir aukštąją mokyklą renkasi iš tiesų įžvalgiai, pasvertai ir išmintingai, pasiremdami net 30-40 informacijos šaltinių, išbandę įvairių veiklų ir savanorystės formų. Nemotyvuotieji profesiją renkasi paskutinę minutę ir paprastai remdamiesi 1-2 šaltiniais. O įdomiausi yra vidutiniokai, nes jie gali pakrypti ir į vieną, ir į kitą pusę. Jiems reikėtų pagalbos, nuorodų, testų, bet Lietuvoje karjeros ugdymas yra apmiręs, o aukštosios mokyklos, kurios gimnazistams pasiūlo įvairių galimybių, praktikų ir įrankių, manau, elgiasi įžvalgiai. Beje, garsas apie tai eina iš lūpų į lūpas ir tokios aukštosios mokyklos reputacijos laiptais kyla aukštyn“.