„Kuo geriau žmonės rūšiuoja atliekas ir išmeta jas į tinkamus konteinerius, tuo mažiau šiukšlių atsiduria sąvartynuose. Kai atliekos virsta antrinėmis žaliavomis, labiau saugome aplinką ir diegiame žiedinės ekonomikos principus. Todėl siekiant pažangos išplėtota infrastruktūra ir piliečių sąmoningumas atlieka lemiamus vaidmenis“, – įsitikinęs SKIA prezidentas ir UAB „Jonavos paslaugos“ direktorius E. Mulokas.

Jis pasakoja, kad pastaraisiais metais savivaldybėse vyksta smarkus proveržis, prie kurio aktyviai prisideda dauguma šalies gyventojų.

Akivaizdi pažanga

Vertindamas per poros pastarųjų metų rezultatus E. Mulokas atkreipia dėmesį į 2020 metų pirmo pusmečio duomenis, gautus iš 17 savivaldybių, kuriose konteinerių skaičius per porą metų iš viso padidėjo 13 procentų.

Asociacijos narių rezultatai rodo, kad 2020 metų pirmą pusmetį lyginant su tokiu pat 2018 metų laikotarpiu vien pakuočių atliekų surinkimas per konteinerinę sistemą išaugo kone pusantro karto – net 45 procentais.

Stiklo atliekų surinkimo rodikliai padidėjo dar smarkiau – 56 procentais.

Konteinerių sistemos plėtra galėtų būti dar aktyvesnė, jeigu ne Seime kelerius pastaruosius metus nuolat kylančios iniciatyvos ir siūlymai keisti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, kurių esmė – dalies atliekų perkėlimas iš konteinerių į taromatus. Savivaldybės ir komunalinės įmonės, rengiančios atliekų tvarkymo strategijas dėl to susiduria su nežinomybe ir neapibrėžtumu.

„Konteinerių sistema kuo toliau tuo geriau veikia padėdama žmonėms ugdyti gerus įpročius. Todėl siūlymai stabdyti progresą skamba gana keistai. Be to, jau daug metų šalyje vyksta švietimo programos, žmonės mokomi rūšiuoti, atsakingai vartoti ir rūpintis aplinka. Dabar matome teigiamus šio įdirbio rezultatus. Nederėtų visko užbraukti ir leisti visų mūsų pinigus ten, kur rezultatai būtų labai abejotini“, – kalba komunalinio ūkio reikalus puikiai išmanantis specialistas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad konteinerinė sistema mokesčių mokėtojams kainuoja šešis kartus pigiau negu depozito sistema.

Atsakomybė už tinkamą ES lėšų panaudojimą

Anot E. Muloko, konteinerinės sistemos plėtra ir gerėjantys perdirbamų atliekų surinkimo rodikliai galėtų būti pavyzdys, kaip tinkamai ir efektyviai šalyje panaudojamos Europos Sąjungos fondų lėšos. Pagrindinis pirkimų, susijusių su konteinerių sistemos plėtra, etapas savivaldybėse vyko 2018-2019 metais.

Kalbėdamas apie situaciją Jonavos mieste, „Jonavos paslaugų“ direktorius nurodo, kad pernai konteinerių skaičius mieste išaugo 50 procentų. Visi pakuočių konteineriai Jonavoje dabar yra pusiau požeminiai. Juose pritaikytas modernus technologinis sprendimas – įrengti tūrio užpildomumo davikliai, kurie fiksuoja, kiek atliekų yra konteineriuose. Tai leidžia laiku ir mažiausiomis sąnaudomis ištuštinti konteinerius. „Gyventojai pokyčiais yra patenkinti“, – konstatuoja E. Mulokas.

Jis atkreipia dėmesį, kad ES finansuojami projektai savivaldybėse yra ilgalaikiai. Sąlygose numatyti labai aiškūs įsipareigojimai, kurių privaloma laikytis. Vienas tokių – įsipareigojimas įsigyjamą turtą naudoti mažiausiai penkerius metus.

„Taip pat užsibrėžiama pasiekti, kad didės per konteinerinę sistemą surenkamų pakuočių kiekis. Taigi, jeigu stiklo pakuotės iš konteinerinės sistemos Seimo sprendimu būtų perkeltos į depozito sistemą, dalis konteinerių nebeužsipildytų – taptų nereikalingi. O visos savivaldybės ir komunalinių paslaugų įmonės yra suinteresuotos, kad konteineriai būtų naudojami, tinkamai prižiūrėti ir tarnautų ilgai“, – sako SKIA prezidentas.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Pasiektas lūžio taškas

Remdamasis skirtingų savivaldybių komunalinių įmonių patirtimi asociacijos vadovas ragina atkreipti dėmesį į dvi pagrindines priežastis, kurios lemia pažangą: išplėtotą infrastruktūrą ir žmonių sąmoningumą.

Pasak jo, apskaičiuota konteinerinės sistemos plėtra, didesnis rūšiavimo konteinerių prieinamumas ir patogesnis išdėstymas yra toks pats svarbus kaip ir gyventojų švietimas bei edukacija. „Jonavos mieste konteinerių skaičius buvo padidintas pusantro karto – dabar greta kiekvieno mišrių komunalinių atliekų konteinerio gyventojai mato ir rūšiavimo konteinerius, kur gali mesti stiklą, plastiką, popieriaus atliekas. Panaudotų pakuočių surinkimas lyginant pirmą šių metų ir pirmą praėjusių metų pusmetį Jonavoje padidėjo proporcingai – taip pat pusantro karto, – dalijasi UAB „Jonavos paslaugos“ direktorius E. Mulokas, – Manau, kad pasiekėme lūžio tašką. Dabar kiekvienas gyventojas gali naudotis moderniais rūšiavimo konteineriais, kurie stovi visai greta namų, yra laiku ištuštinami, atrodo tvarkingai“.

Nauja iniciatyva Seime – tarsi prašymas susimesti pinigų

Įmonių asociacijos vadovas primena apie pernai Aplinkos ministerijos užsakymu atliktos užstato už vienkartines pakuotes sistemos plėtros sąnaudų–naudos analizės išvadas, kurioje nurodyta, jog stiklo atliekų perkėlimas iš konteinerinės sistemos į taromatus ir rankinio surinkimo vietas kainuotų apie 120 milijonų eurų. Tiesa, tokius pinigus reikėtų atseikėti ne iš karto, o per 20 metų.

Pasak E. Muloko, laisvoji rinka veikia taip, kad bet kokie politiniai sprendimai bei įstatymų pataisos, didinančios gamintojų, importuotojų ar pardavėjų verslo sąnaudas, galiausiai patuština paprastų vartotojų pinigines. „Nė vienas verslas negali dirbti nuostolingai, tad dėl politinių sprendimų įtakos pakilus veiklos kaštams verslas padidina kainas. O mes po to stebimės, kad užsienyje tie patys produktai kainuoja pigiau“, – kalba E. Mulokas.

„Galbūt įstatymo pataisų iniciatoriai galėtų iškart pasiūlyti visiems Lietuvos gyventojams tiesiog susimesti pinigų, kad būtų įgyvendinta idėja išplėsti užstato sistemą? Tik vargu, ar kas sutiktų“, – ironizuoja pašnekovas. Jam akivaizdu, kad siūlomos permainos ir savotiškas konteinerinės sistemos dubliavimas nėra ekonomiškai pagrįstas ir racionalus sprendimas.

Yra kur kas didesnių galvosūkių

Su savivaldybių komunalinių įmonių vadovais pokyčius nuolat aptariantis asociacijos prezidentas pabrėžia, kad Seimo ir visuomenės dėmesio reikia kur kas aktualesnėms atliekų tvarkymo problemoms.

„Nacionaliniu mastu vis dar atidėliojamas naudotų, nebetinkamų eksploatuoti padangų problemos sprendimas, nors žinoma, kad iki 2025 metų padangų depozitas bus privalomas. Lietuvos aplinkosaugos politika šiuo klausimu turi išreikšti aiškią poziciją – visuomenė turi matyti galimus sprendimų variantus, kad visi būtume tikri, jog panaši nelaimė kaip gaisras Alytuje daugiau nebepasikartos“, – dėsto pašnekovas.

Kita problema, kurią E. Mulokas siūlo kuo skubiau spręsti – tekstilės atliekos. „Už ES finansuojamų projektų pinigus šalyje buvo pristatyta tekstilės konteinerių, tačiau tvaraus sprendimo, kur dėti surinktas atliekas, nėra. Tekstilės atliekos paprasčiausiai sudeginamos. Tuo metu į Lietuvą vis dar plūsta tūkstančiai tonų dėvėtų rūbų iš kitų Europos Sąjungos šalių. Lietuva pamažu tampa dėvėtų drabužių sąvartynu“, – įspėja SKIA prezidentas. Todėl parlamentarams derėtų labiau įsiklausyti į savivaldybių patirtį ir pastabas ir kartu ieškoti aktualių problemų sprendimų, o ne veltui eikvoti jėgas, pinigus ir laiką.