Per 700 metų Vilniaus istorija pildėsi daugybe legendų ir pasakojimų. Čia lankėsi ir gyveno garbingi meno bei mokslo atstovai, įvyko ne vienas svarbus istorinis ir politinis įvykis. Tačiau, ar tikrai viskas, ką žinome apie savo sostinę – tiesa? O, galbūt, iš lūpų į lūpas perduodami pasakojimai – tai tik legendomis apipintos istorijos?

Būtent į šiuos ir kitus mums rūpinus klausimus konferencijos metu bandys atsakyti mitų griovėjai. Renginio metu žiūrovai išgirs net 7-is įsigalėjusius mitus bei sužinos apie skirtingų laikmečių Vilniaus kasdienybę, miesto tradicijas, papročius, žmonių bendravimą, kultūrą bei religiją.

Konferencijoje dalyvausiantis žymus kulinarinio paveldo tyrinėtojas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto prof. Rimvydas Laužikas atskleis tiesą, ar „beigelis“, kitaip dar žinomas „didriestainio“ pavadinimu, gali būti vadinamas Vilniaus gastronomijos simboliu bei taip pat papasakos apie LDK laikais mieste gyvenusių skirtingų tautų gastronomijos paveldą.

Pačio profesoriaus pasiteiravus, kodėl šis artėjantis renginys yra aktualus ir įdomus tiek patiems vilniečiams, tiek ir visiems besidomintiems savo šalies istorija, R. Laužikas sako, jog Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais Vilnius prarado didelę dalį savo gyventojų, o kartu su jais ir daugelį istorinės atminties bei kultūrinės tradicijos sluoksnių, todėl šiais laikais yra svarbu kalbėti apie Vilnių tam, kad vėl iš naujo atrastume šį nuostabų miestą.

„Lietuvos sostinė XX a. patyrė didžiulius sukrėtimus, todėl mes visi, kaip tapybos restauratoriai, valydami sluoksnis po sluoksnio, narstydamii mitą po mito, turime ir vėl prisiliesti prie autentiškų miesto tradicijų ir istorijų. Savo pasakojime kalbėsiu apie beigelį – garsiausią gastronominį emigrantą iš buvusios Abiejų Tautų Respublikos. Tą patį, be kurio nepasieidavusi nei viena Vilniaus miesto mugė ir kartu – tą patį, kurio galima paragauti kone kiekviename didesniame Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos mieste“, – atskleidžia kulinarinio paveldo tyrinėtojas.

Sniegas, Vilnius
Foto: DELFI / Laimonas Jankauskas

Tuo metu mitą, kad Vilniaus pilis viduramžiais buvo tik valstybinės svarbos uždaras karinis ir administracinis kompleksas bei valdovo rezidencija, kurioje nebuvo vietoms vaikų pramogoms, bandys sugriauti istorikas, Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovas dr. Povilas Blaževičius. Pasak jo, Vilniaus 700 metų sukakčiai skirta konferencija – tai netradicinis mokslo ir istorijos renginys, todėl jame nedvejodami turėtų sudalyvauti smalsūs vilniečiai ir visi kiti kasdienybės istoriją mėgstantys šalies gyventojai.

„Klausiate, kodėl? O gi todėl, kad galėtumėte palyginti, kuo mūsų kasdienybė skiriasi nuo Vilniuje prieš 100, 500 ar net 700 metų gyvenusių žmonių darbų bei pramogų. Ką jie valgė, kaip rengėsi ir linksminosi? Šias ir dar daugiau įdomybių kiekvienas žiūrovas galės sužinoti prisijungęs prie Vilniaus mitų griovėjų”, – renginio sėkme neabejoja dr. P. Blaževičius.

Ne ką mažiau įdomus ir intriguojantis žada būti ir menotyrininko Juozapo Blažiūno pasakojimas, kuriame renginio pranešėjas papasakos apie po Vilniaus miestu esančius požymius bei jų paskirtį XII–XIX a. bei atsakys į smalsuoliams ir nuotykių ieškotojams kylantį klausimą – ar išties po Lietuvos sostine stūkso požeminis miestas?

Vilnius 700
Foto: Go Vilnius

Istorikė ir visuomenininkė Luka Sinevičienė renginyje papasakos apie moterų vaidmenį LDK laikais. Ar tikrai didieji šalies atradimai ir pokyčiai tik vyrų nuopelnas, o galbūt, viduramžiais karalystėje gyveno stiprios ir nepriklausomos moterys? Istorikės atsakymai į šiuos klausimus nustebins tikrai ne vieną.

Na, o menotyrininkė, Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovė Aistė Bimbirytė-Mackevičienė konferencijoje analizuos XIX a. Lietuvos moterų aprangos stilių bei paaiškins, kodėl to laikotarpio vilnietės buvo vadinamos mados provincialėmis.

Meilės istorijai neslepiantis Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius taip pat nepraleis šio renginio ir, sekdamas istorikų pėdomis, pabandys išsiaiškinti, ar tikrasis Gedimino bokštas iš tiesų buvo ant dabartinio kalno.

Geriau pažinę Vilniaus istoriją, kartu su verslininku ir inovatoriumi Ilja Laursu renginio žiūrovai turės galimybę pažvelgti ir į futuristinę miesto viziją. Kas gi laukia Vilniaus netolimoje ateityje, kaip keisis miesto paveikslas, vilniečių kasdienybė? Pranešėjas taip pat bandys sugriauti jau besiformuojančius mitus apie šiuo metu dar tik kuriamas Vilniaus istorijas.

Žurnalistų Vytaro Radzevičiaus ir Martyno Starkaus vedamą renginį sausio 21 d. nuo 18:30 val. kviečiame stebėti per LRT PLIUS kanalą ir portale lrt.lt. Taip pat – jubiliejui skirtoje „Facebook“ paskyroje „Vilnius 700“, kur žiūrovai turės galimybę dalintis savo idėjomis, kaip Vilniui paminėti 700-ąjį gimtadienį, o už tai laimėti įvairių prizų.