Situacija per dešimtmetį pasikeitė kardinaliai
Lietuvos gynybos pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, kad Lietuvos gynybos pramonė pastaruosius 10 metų pastebimai plečiasi ir stiprėja. Lietuvos institucijos neturi oficialios statistikos, bet pastebima, kad ne tik išaugo Lietuvos įmonių pripažinimas užsienio kariuomenėse, bet ir apyvarta, didėjanti net dešimtimis ar šimtais kartų.
„Daugumos įmonių apyvartos augimą iš dalies lėmė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų poreikiai ir galime pasidžiaugti, kad ir Lietuvos Krašto apsaugos ministerija prisidėjo tiksliniais įsigijimais Ukrainai remti. Atskirai reikia padėkoti ir labdaros bei paramos organizacijoms, kurios taip pat atliko reikšmingus įsigijimus iš Lietuvos įmonių vykdydamos paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Tačiau ne visų įmonių apyvarta augo dėl eksporto į Ukrainą, pavyzdžiui Lietuvos šarvinių liemenių gamintojas beveik visą savo produkciją eksportuoja į NATO šalis. Apskritai, Lietuvos gynybos pramonės eksporto geografija padengia visus pasaulio žemynus“, – kalbėjo V. Sabaliauskas.
Išaugus apyvartai įmonės investuoja į gamybos plėtrą, inovacijų kūrimą, naujų produktų ir technologijų vystymą. Ukrainos karo laukai suteikia idealias sąlygas testuoti ir bandyti savo gaminius bei technologijas, jas tobulinti ir kurti naujas, todėl vien nuo karo Ukrainoje pradžios, Lietuvoje jau sukurta mažiausiai 10 naujų produktų, o dar daugiau komponentų ir IT sprendimų.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinis direktorius Tomas Garuolis pastebėjo, kad dar prieš keletą metų vyravo požiūris, jog Lietuva įsitrauks į NATO saugumo operacijas ir misijas, skirs gynybai numatytą biudžeto dalį ir to užteks, kad būtume saugūs. „Tuomet, be didesnio skatinimo vietos pramonės plėtrai, pavienės Lietuvos įmonės realizavo savo gynybos pramonės iniciatyvas: nuo optikos priemonių – lazerinių taikiklių, termovizorių – iki dronų, antidronų ir elektronikos“, – apie dabartinę situaciją kalbėjo T. Garuolis.
Pasigenda valstybės paramos
Lietuvos gamintojai garsėja pasaulyje savo kuriamomis technologijomis, įskaitant ir naujoves karo pramonėje. Pasak V. Sabaliausko, Lietuvos gynybos pramonės ekosistemoje ne tik sėkmingai veikia patyrusios, savo istoriją turinčios įmonės, bet jas papildo jauni, ambicingi verslai. Šiuo metu jaučiamas didelis iki šiol gynybos srityje neveikusių įmonių susidomėjimas gynybos ir saugumo pramonės sektoriumi, noras įsilieti į gynybos pramonės tiekimo grandines su savo kompetencijomis, resursais, infrastruktūra. Tai demonstruoja itin didelis Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos narių gausėjimas, įmonių dalyvavimas Pasaulinėse gynybos parodose. Taip pat didelis įmonių susidomėjimas kitais įvairiais renginiais, susijusiais su partnerių paieška gynybos pramonės sektoriuje.
„Inovacijos gynybos pramonėje kuriamos natūraliai, siekiant išlikti konkurencingais ir pranašesniais iš savo gaunamų pajamų. Tenka apgailestauti, kad, nors valstybė turi inovacijų skatinimo ir verslumo skatinimo programų, tik labai maža dalis jų yra tinkamos gynybos ir saugumo pramonės įmonėms“, – sakė LGSPA direktorius.
Ragina įmones koncentruotis į gynybą
V. Sabaliauskas pastebi, kad kliūčių vystytis gynybos pramonei vis dar daugiau nei galimybių: „Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme visų pirma yra akcentuojama, kad ginklai yra pavojingi ir juos reikia kontroliuoti, tačiau visiškai užmirštama, kad ginklų ar panašių produktų gamyba yra ne tik reikšminga ekonominė veikla, bet su stipria gynybos pramone galėtume geriau užtikrinti savo šalies saugumą.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad visame pasaulyje valstybė rūpinasi nacionaline gynybos pramone, tiek įtraukdama gamintojus į įsigijimus savo kariuomenei, tiek padėdama gamintojams rasti rinkas užsienyje. Deja, bet Lietuvoje šios tendencijos dar nematyti. Kartais apmaudu, kai apie mūsų šalies gamintojų pasiekimus už įsigijimus atsakingi pareigūnai žino mažiau, nei apie kaimynų. Jei pavyktų pakeisti šį požiūrį, būtų pasiekta didelė pergalė“.
LPK generalinis direktorius sako, jog Rusijos sukeltas karas Ukrainoje skaudžiai moko, kad turime kur kas didesnį poreikį kreipti ekonomines veiklas gynybai. Kuo ilgesniam laikui turime būti pasiruošę užsitikrinti resursus, gamybos, ekonomikos funkcionalumą.
„Geopolitinės aplinkybės veikia pramonės darbotvarkę. Privalo būti sprendžiami prioritetiniai klausimai: kaip užtikrinti efektyvų savo karių aprūpinimą ginklais, amunicija, ekipuote, maistu ir panašiai. Įsitraukti bei reikšmingai prisidėti gali visa Lietuvos pramonė: inžinerinės pramonės įmonės gali gaminti sudedamąsias ginkluotės ir įrangos, amunicijos dalis, chemijos pramonė gali persiorientuoti į šaudmenims reikalingų komponentų gamybą ir panašiai. Įmonės, jau įvaldžiusios serijinės ar net masinės gamybos ir kokybės kontrolės procesus bei technologijas, turi unikalią galimybę persitvarkyti ir dalyvauti Lietuvai šiuo metu strategiškai svarbiose gynybos pramonės vertės grandinėse“, – aiškino T. Garuolis.
Perspektyvos – džiuginančios
Lietuvos Vyriausybei lengvinant ginklų kontrolės įstatymus kyla klausimas – o kas laukia mūsų ginklų gamintojų, ar situacija pagerės ir eskaluosis dar greičiau? V. Sabaliauskas išskyrė keletą priežasčių, dėl kurių susidaro palankios perspektyvos Lietuvos gamybos pramonei:
1. Karas Ukrainoje sunaudoja tiek karinių resursų, kad esamai gynybos pramonei sunku pasivyti poreikius.
2. NATO šalių kariuomenių sandėliai dėl nusistovėjusios taikos buvo apytuščiai, tad juos, dėl turimų likučių atidavimo, reikės užpildyti dvigubai ir tai gali tęstis daugiau nei 10 metų.
3. Vis dažniau kariavimui naudojamos išmaniosios technologijos, dirbtinis intelektas, robotai, aukštosios technologijos, o mes Lietuvoje turime tam reikalingas kompetencijas ir stiprius bei motyvuotus specialistus. Karas, kad ir kaip būtų gaila, yra pasaulio technologijų vystymo akseleratorius, viskas, kas bus sukurta karui, vėliau bus naudojama civiliniame gyvenime. Geriausias to pavyzdys yra dronai. Ukrainos karo metu jie tiek išsivystė ir dar išsivystys, kad po karo matyti dronus kiekvieną dieną ore, gatvėje, laukuose ar vandenyse bus taip pat įprasta, kaip elektrinį paspirtuką gatvėje.
„Mano manymu, šiuo metu turime visų sričių specialistų, kurių reikia gynybos pramonei, įskaitant ir sprogmenų kūrimo, ir gamybos specialistus, galbūt tik plėtojant gynybos pramonę reikėtų patobulinti jų kompetencijas. O svarbiausia – jei Lietuvos gynybos pramonė gautų daugiau užsakymų iš valstybės, tiek šalies saugumui užtikrinti, tiek prisidėti prie pagalbos Ukrainoje, ji būtų dar pajėgesnė šiuos specialistus samdyti, auginti ir išsaugoti“, – sakė pašnekovas.
T. Garuolis džiaugiasi pirmais teigiamais poslinkiais ir iniciatyvomis, kuriomis siekiama sumažinti perteklinius ribojimus gynybos pramonės plėtrai: „Lietuvos pramonės įgalinimui gaminti čia, Lietuvoje, reikalingas ne tik reguliavimo adekvatumas, bet ir strategija, įvardyti aiškūs poreikiai, garantuojantys ilgalaikius užsakymus, prieiga prie kapitalo, svarbus ir tarptautiškumo skatinimas, aktyvi valstybinė pramoninė diplomatija, galiausiai – itin aktualus išlieka specialistų, ypač inžinerinių profesijų, klausimas“.