Lenkijos reakcija
Vilniaus universiteto politologo dr. Mariusz Antonowicz teigimu, savaitgalio įvykiai Lenkijoje nėra sureikšminami taip, kaip galėtų būti galvojama. Pasak jo, reikėtų turėti omenyje, kad tai – nebe pirmas kartas, kada įvyksta kažkas panašaus.
„Ta raketa buvo 39 sekundes, ji praskrido virš Oserdovo miestelio. Sensacija labiau buvo pirmą kartą, kai įskrido ne Rusijos raketa, o Ukrainos paleista raketa, kuri gynėsi nuo Rusijos atakų ir užmušė du žmones. Tada buvo diskusijos, ką daryti, ar čia įmanoma, ar neįmanoma apsisaugoti? Buvo prieita išvados, kad iš tiesų neįmanoma apsaugoti viso Lenkijos dangaus ir čia reikia turėti omenyje, kad tas miestelis yra vos kilometras ar du nuo pasienio su Ukraina. Ten nėra jokios kritinės infrastruktūros, jokių svarbių karinių objektų“, – aiškino politologas.
Tiesa, tam tikri dalykai po praėjusio incidento pasikeitė.
„Vienintelis dalykas, kas pasikeitė, lyginant su praeita valdžia, yra tai, kad buvo pakeistos procedūros – pakilo Lenkijos naikintuvai, JAV naikintuvai, buvo susirinkusios visos už saugumą atsakingos institucijos, bet daugiau kažką šioje vietoje Lenkija nelabai gali padaryti ir nelabai darė. Viešoje erdvėje tai jau nėra kažkokia sensacija. Yra traktuojama, kad tai yra neatsiejama Lenkijos kasdienybės dalis, kad per kiekvieną didesnę Rusijos ataką tokie incidentai gali įvykti“, – teigė M. Antonowicz.
Vis dėlto, dabar bus svarstoma, kokias dar gaires vertėtų nusibrėžti ir kaip reikėtų elgtis, jeigu tokie atvejai pasikartotų ateityje. Šioje vietoje M. Antonowicz kvietė prisiminti ankščiau vykusias diskusijas.
„Kai buvo ankstesni incidentai, tai tokioje ekspertinėje diskusijoje, eskpertiniuose debatuose buvo kalbama apie tai, kad vienintelis būdas Lenkijai apsisaugoti nuo tokių raketų yra tai, kad Lenkijos priešraketinė gynyba turi pasislinkti į Vakarų Ukrainą. Teoriškai, reikia padidinti Vakarų Ukrainos ir jos kritinės infrastruktūros, ir Lvivo, ir aplinkinių kitų svarbių miestų oro gynybą. Sustiprinant tų miestų oro gynybą ir tų objektų oro gynybą, būtų apsaugota ir Lenkijos oro gynyba, nes, vėlgi, ten, prie tų kaimelių, prie tų miestelių statyti priešlėktuvinę gynybą – tiesiog nelogiška ir per daug kainuoja finansiškai“, – įžvalgomis dalijosi jis.
Tiesa, tai, veikiausiai, būtų traktuojama kaip NATO kišimasis į karą Ukrainoje, tačiau, kaip pastebėjo pašnekovas, taip traktuoti galima daugybę NATO valstybių narių veiksmų.
„Man rodos, čia labiau kalbame apie tai, kad Vakarų Ukraina būtų ginama, jeigu ne taip pat, kaip Kijevas, kur yra labai didelis procentas numuštų raketų ir dronų, tai, kad bent jau priartėtų ar panašiai būtų ginama, kaip Kijevas. Man rodos, diskusija gali eiti į tą pusę, nes, vėlgi, žvelgiant iš Lenkijos pusės, iš tokios techninės pusės – tik taip įmanoma užkirsti kelią tokiems incidentams“, – teigė M. Antonowicz.
Paaiškino, kodėl raketa nebuvo numušta
Po sekmadienio rytą įvykusio incidento, viešojoje erdvėje pasipylė diskusijos ir klausimai, kodėl į Lenkijos teritoriją įskridusi rusų raketa nebuvo numušta? Tą laidoje paaiškino M. Antonowicz.
„Vienas dalykas – ji buvo labai trumpai oro erdvėje, o kitas dalykas, kas yra svarbu, yra tai, kad, tokiais atvejais, ir taip veikia netgi tas pats Izraelio geležinis kupolas, yra skaičiuojama raketos trajektorija ir kur ji nukris. Jeigu yra matoma, kad ji nenukris Lenkijos teritorijoje arba nenukirs kažkur, kur yra civilinė infrastruktūra ar kritinė infrastruktūra, dažniausiai, tokia raketa nėra numušama. Taip daro ne tik Lenkija, bet ir ukrainiečiai, ir Izraelis – didžioji dalis pasaulio valstybių taip daro“, – atkreipė dėmesį politologas.
Pasak jo, jeigu būtų paskaičiuota ir numatyta, kad raketa gali nukristi ten, kur gyvena daug žmonių ar ten, kur yra kažkokia kritinė infrastruktūra, būtų imtasi atitinkamų veiksmų.
„Tada būtų bandoma ją numušti“, – tvirtino M. Antonowicz.
Aptarė Lenkijos visuomenės nuotaikas
Politologas M. Antonowicz taip pat pakomentavo, kaip šiuos įvykius vertina lenkų visuomenė. Pasak jo, tenka pripažinti, kad Lenkijos žmonės į visa tai žvelgia jau gana ramiai.
„Tiesą sakant, nuo to incidento, kai ukrainiečių raketa nužudė du žmones, yra labiau susitaikymas su tuo, kad tokie incidentai gali įvykti. Nėra to tokio didelio jau klausimo kėlimo, ką čia galima padaryti? Aišku, ilgainiui vis tiek yra klausimas apie gynybą ir apie oro erdvės saugumą, net jeigu ten niekas nebus pažeista, niekas nebus sugriauta. Dėl to ir vyksta tie pokalbiai su NATO, kad galbūt kažkiek sustiprinti Vakarų Ukrainos oro gynybą“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot politologo, Lenkijos žmonėms teko suprasti, kad Lenkija – pafrontės valstybė.
„Ji turi netrumpą sieną su Ukraina ir tokie dalykai vyko, vyksta ir, greičiausiai, gali vėl įvykti, jeigu nebus padaryti kažkokie žingsniai“, – teigė M. Antonowicz.
Be to, kaip dėmesį atkreipė politologas M. Antonowicz, viešojoje erdvėje nėra ir daug interpretacijų, kad tokie incidentai yra tam tikros Rusijos provokacijos.
„Praeitą kartą, prieš tuos Naujuosius metus, labiau buvo kalbama apie tai, kad čia arba netyčinis, arba tiesiog tokia trajektorija nustatyta, kad pasiektų tą tikslą. Kol kas nėra tokio stipraus konsensuso Lenkijoje, kad čia yra sąmoningai Rusijos bandoma daryti, kad pažeisti oro erdvę Lenkijos, bet, vėlgi, iš politikų pusės matomas toks sujudimas, kad negalima taip leisti, kad tai tęstųsi tiek, kiek truks tas Rusijos karas prieš Ukrainą“, – tvirtino jis.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
„4 procentai“ yra pilietinės visuomenės inciatyva, kuri siekia, kad politikai kuo greičiau susitartų ir ženkliai padidintų Lietuvos gynybos finansavimą. Iniciatyvą pradėjo asociacija „Unicorns Lithuania”, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), prie jos kasdien prisideda vis daugiau mūsų šalies saugumui neabejingų verslų, organizacijų bei piliečių. Visą informaciją apie iniciatyvą ir specialią peticiją, kurią gali pasirašyti ir tu, rasi interneto svetainėje www.4procentai.lt
