Dalijasi daug metų kaupta patirtimi
Margučius senovėje margindavo natūraliomis, iš įvairiausių augalų gautomis, spalvomis. Spanguolių nuoviras suteikdavo raudoną spalvą, žyminčią gyvybę, taiką ir ramybę, ąžuolo žievė suteikdavo juodą spalvą, simbolizuojančią žemę, mėlynai buvo naudojami žibuoklių dažai, o toks margutis atstodavo dangų. Žalią, bundančios gamtos spalvą, senovės lietuviai išgaudavo iš įvairių žolelių, o štai geltonas margutis simbolizuodavo javus, šią spalvą pavykdavo išgauti svogūnų lukštų pagalba.
Šiuolaikiniai margučiai spalvinami įvairiausiomis technikomis, o dažų ir jų spalvų galima rasti pačių įvairiausių. Ilgametė margintoja kiaušinius jau daugelį metų margina vašku, o šio meno ji išmoko dar prieš Nepriklausomybės laikus. Iš draugės paveldėtą amatą tada teko tobulinti slapta.
„Mes labai bijojom, kad švenčiame Velykas ir dažome kiaušinius. Užsidarydavome pas dėdienę duris, kad jokia kaimynė mūsų nepamatytų. Ir ji mane išmokė. Bet tada buvo visiškai kitaip. Technika ta pati, adatėlė panaši, bet vašką reikėjo kaitinti ant krosnies, kūrenamos malkomis, nebuvo elektrinės plytelės. Draugė dažė labai gražiai ir aš jai pavydėjau, bet paskui pamažu ir pati pradėjau“, – prisiminimais dalijasi moteris.
Danguolė pasakoja, kad kiekvienas žmogus, margindamas kiaušinius vašku, nupiešia unikalų ornamentą, kurį išgauna dėliodami taškelius ir šauktukus.
„Šauktuką gali truputį pakreipti, palenkti, tada gausis gėlytė. Ir dėlioji taškus. Daugiau kažko neprigalvosi, bet žmonės iš tų šauktukų ir sulenktų dalykėlių sukuria tikrai labai daug įdomių ir gražių raštų“, – sako pedagogė.
Ilgametė margintoja atvirauja: kuriant margučiams raštus reikia, kad mintyse suktųsi tik teigiamos emocijos, jog vėliau margutį būtų galima dovanoti su šilčiausiais linkėjimais. O kiaušinį marginti vašku gali kiekvienas – tereikia žinoti keletą taisyklių.
Kaip teisingai pasiruošti
Pirmiausia, kaip sako ji, reikia tinkamai išsirinkti kiaušinius. Tai – pats svarbiausias etapas, kuris lems marginimo sėkmę. Kiaušiniai privalo būti balti.
„Jeigu parduotuvėje pritrūktų baltų kiaušinių, o man dažnai taip yra buvę, tai galbūt reikėtų tada kreiptis į kaimo raibąją – jos gūžtoje pasižiūrėti, ar ji nepadėjo baltų kiaušinių, nes tik ant balto bus gražiausias, ryškiausias ir matomiausias raštas“, – pataria margintoja.
Danguolė išduoda paslaptį – dažymui reikėtų naudoti ne pačius šviežausius kiaušinius, geriausia – kelių savaičių senumo. Taip sumažės tikimybė jiems sutrūkti. Taip pat reikėtų virti žemesnėje temperatūroje, kad kiaušiniai tarpusavyje nesidaužytų vandeniui intensyviai burbuliuojant. O prieš dedant į vandenį, kiaušinius reikia labai švariai nuplauti. Be to, kaip pabrėžia pedagogė, negalima į puodą dėti kiaušinių tiesiai iš šaldytuvo – jie turi būti kambario temperatūros.
„Kiaušinius virdama dedu į puodą kokį storoką skudurą, tada užpilu šiltu vandeniu, kad kiaušiniai pagyventų šiltame vandenyje, tik tada verdu. Verdu kietai, apie 15 minučių, nes jeigu kiaušinis minkštas, tai jis tuoj smirdės. Šitų kiaušinių valgyti nerekomenduočiau, jie labiau tinka kaip dovana arba dekoracija“, – tikina Danguolė.
Išvirusius kiaušinius reikėtų atvėsinti – tačiau nepilnai. Ant šilto kiaušinio geriau lips vaškas.
„Kiaušinis turi būti maloniai šiltas, jo temperatūrą patikrinu priliesdama prie veido. Jei kiaušinis bus karštas – nuo jo nuvarvės vaškas ir nieko iš to neliks, o pats vaškas turi būti labai karštas, garuojantis“, – aiškina pašnekovė.
Danguolė aiškina, kad tokiam marginimui netinka parafinas. Kiaušinius reikėtų marginti tik natūraliu vašku. O raštams piešti naudojamos įvairaus dydžio adatėlės, tvirtinamos prie pieštuko. Danguolė pabrėžia: marginimui reikėtų pasirinkti ir tinkamus dažus.
„Vienu metu parduotuvėse būdavo dažai su visokiais kiškiais – jie prasti, kai nuiminėji vašką jie nusibraukia, nenudažo kiaušinių ir panašiai. Tai aš tada atradau Halės turguje tokią moterį, kuri prekiauja dažais, ir aš vis pas ją pirkdavau. Vėliau atsirado „Lidl“ parduotuvė, kurioje man patiko dažai, bet dvejus metus, pandemijos metu, tų dažų nebuvo, o šiais metais jie vėl atsirado. Man atrodo, kad jie labai geri“, – pataria ji.
Marginimo procesas
Kai kiaušiniai, adatėlės ir vaškas paruošti, metas pradėti marginimo procesą. Tiesa, ir čia Danguolė turi paslapčių. Kaip pasakoja marginimo specialistė, imant kiaušinį rankas, pirmiausia į delną reikėtų paimti medžiaginę atraižą ir tik tada ant jos dėti kiaušinį.
„Kodėl? Todėl, kad rankos yra truputį taukuotos, kad ir kaip ten bebūtų. Ir jeigu vaško uždėsi ant kiaušinio, suksi, ranka jį nubrauks. Skuduriukas vašką apsaugos. Vaškas greitai vėsta, todėl reikėtų marginti greitais judesiais. Ir dar vienas patarimas – nesekioti paskui adatėlę, žiūrėti tik į kiaušinį. Sekiojant paskui adatėlę ir žiūrint į šalį nepavyksta – šauktukas nukrypsta į priešingą pusę. Adatėlę į vašką tikrai pavyks pataikyti“, – aiškina pašnekovė.
Kai kiaušinis išpieštas vašku, reikia jį merkti į dažus ir truputį palaikyti, kad dažas padengtų visą kiaušinį.
„Jei norisi spalvoto kiaušinio, geriausia tada išpieštą vašku kiaušinį merkti į geltoną arba raudoną dažą. Ir tada nudažytą kiaušinį vėl marginti vaškiniais raštais, tada vėl dėti į labai tamsų dažą. Ir bus dvispalvis kiaušinis – pirmieji vaško raštai bus balti, antrieji – geltoni arba raudoni, o pats kiaušinis tamsios spalvos“, – pasakoja specialistė.
Kaip nuimti vašką
Išpieštus ir nudažytus kiaušinius laikas šauti į orkaitę – pašildytas vaškas lengviau nusiims, nereikės jo gramdyti, o kiaušinio marginimo ritualas bus baigtas.
„Jokiu būdu negalima kiaušinių dėti į mikrobangų krosnelę. Jie tikrai pradės šaudyti ir ten tikrai gausis nesąmonė. Reikėtų pašauti į 120 laipsnių orkaitę, po truputį šildyti ir labai akylai stebėti. Matysis iš karto, kai vaškas pradės blizgėti, jau per orkaitės stikliuką matosi, kad jis blizga. Pabandau valyti – jei vienur vaškas nusiėmė, o kitur ne, dar kartą įdedu į orkaitę, kol pavyksta jį visą nuimti.
Geriausia valyti su medžiaginiu skuduriuku. Bet jokiu būdu neleisti, kad vaškas orkaitėje varvėtų, nes jis nusineš kartu ir dažus – pagadins visą raštą. Jau kai šlapias vaškas darosi, reikia kiaušinį gelbėti“, – pabrėžia Danguolė.
Bėgant metams Danguolė šio amato mokė savo mokinius, vėliau anūkus, o šiais metais patirtimi dalijosi ir su Ribiškių bendruomenės nariais – savo kaimynais. Čia susirinkusieji ruošė margučius Velykoms bei pažymėjo 700–ąjį Vilniaus gimtadienį, keletą margučių padabinę proginiais raštais ir įvairiausiais linkėjimais sostinei.
