Velykų rytą išeikite į lauką ir pajuskite vėją
„Ankstyvą Velykų rytą senoliai spėdavo, kokie orai bus likusį pavasarį, eidavo procesijose aplink bažnyčias ir tyrinėdavo vėjo kryptį. Ir jūs galite išeiti bei pajusti, iš kurios pusės vėjas pučia, – jis labai daug pasakys: „Jeigu pučia iš vakarų, tai pavasaris bus lietingas, jeigu iš šiaurės, tai dar sulauksime ir šalnų ar tiesiog bus šalta, jeigu iš pietų – laukia labai malonus laikas, o štai jeigu vėjas iš rytų, tai reiškia vėjuotą ir žvarbų pavasarį.
Atkreipkite dėmesį ir į saulę. Jeigu Velykų rytą saulė teka gražiai, lyg šoktų įvairiaspalviais rūbais pasidabinusi, tai ir pavasaris turėtų būti gražus“, – kviečia pačius bandyti pasekti senolių išmintimi, spėjant orus, garsus šalies fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, profesorius Libertas Klimka.
Pasak etnologo, ankstesnieji požymiai rodė, koks bus pats Velykų rytas, – visgi, šis pavasaris nebus šiltas ir malonus, tikrosios šilumos nežadama: „Šalčių nebebus, bet balandį gali būti lietaus. Pagal visus ženklus labiausiai panašu į tai, kas šis pavasaris tiesiog bus ilgas ir nuobodus.“
Saulė pasiekė aktyvumo piką, oro pakitimai vyksta ir dėl karo Ukrainoje
„Dar kas svarbu ir ką reiktų žinoti, kad saulė pasiekė savo vienuolikos metų aktyvumo ciklo piką. Štai, prieš kelias dienas įvyko didžiulis žybsnis saulėje, gerai, kad jis buvo nukreiptas į kitą pusę, nes jeigu būtų buvęs į žemę, tai galėjo sutrikti elektros perdavimo linijos, strigti internetas ir kiti dalykai. Žybsniai yra neprognozuojami, mes tik žinome, kad saulė pasiekusi savo „topą“, yra viršuje ir kad gali visko būti. Žemės magnetinio lauko svyravimai, saulės ciklai sukelia geomagnetines audras, dėl kurių gali ir Šiaurės pašvaistė pasirodyti. Tokie procesai irgi labai trikdo orus“, – pastebi profesorius.
Pasak gamtos mokslų daktaro L. Klimkos, yra dar vienas labai svarbus procesas, veikiantis orus, tai – karas Ukrainoje: „Kai per dieną paleidžiama šimtai didelio nuotolio raketų, kurios skrenda aukštai, jos labai pažeidžia atmosferos sluoksnius. Jau nekalbant apie sprogimus, dūmus ir kitus dalykus, – viskas juk nueina į orą. Tai reiškia, kad galimi nenuspėjami orų pakitimai, susidaro ozono skylės atmosferoje. Tokie reiškiniai – kokią įtaką turi masinis raketų naudojimas ir kaip tai gadina mūsų atmosferą – ištirti mažai, bet jie tikrai daro įtaką.
Tad netikėtų oro permainų tikrai galima tikėtis. Štai, pavyzdys – visai neseniai vieną dieną snigo, o kitą – jau lijo. Taip anksčiau nebūdavo. Dabar yra didžiuliai kontrastai, ir mūsų senolių spėjimai ne visada pasiteisina, nes atsiranda visai kitokių faktorių.“
Senoliai tikėjo pavasario trejetu, paieškokite jo ir jūs
„Mėgstantiems patyrinėti ir norintiems patiems pasidomėti, kokie gi orai laukia, patarčiau pasidairyti gamtoje. Ten tikrasis pavasaris prasideda tikrai ne nuo kovo pirmosios, o pagal tai, kada pradeda žydėti lazdynai, baltalksniai arba šalpusniai. Tas žydėjimas, kai jie paberia žiedadulkes, ir yra tikrasis fenologinio pavasario požymis.
Netgi sakoma, kad svarbus ir žydėjimo eiliškumas – galima nuspėti ne tik vasaros, bet netgi šiek tiek ir rudens orus. Taigi, jeigu baltalksnis pražysta pirmas, tada vyraus Atlanto ciklonai ir vasara bus drėgna su daug lietaus. O štai jeigu pirmas lazdynas, tai viskas gerai – ir vasara, ir ruduo bus malonūs šilumos atžvilgiu. Šios trijulės žydėjimas susijęs su visa ekosistema – kiek drėgmės žemėje, kiek saulės gauna.
Tokia senolių išmintis tikrai pasiteisina, jei nėra papildomų faktorių, – tai visuomet buvo ilgamečiais stebėjimais paremta praktika. Man pačiam visada įdomi ši tema, rašydavausi tuos spėjimus ir tikrindavau, ar tikrai taip yra, ir iš tikrųjų dauguma pasitvirtindavo bei dabar pasitvirtina. Aišku, tie ilgamečiai spėjimai yra apytikriai, nuolat tikslinami. Pavyzdžiui, pagal tam tikrus ženklus senoliai spėdavo, kokia žiema bus, o paskui, kai artėjama prie žiemos pabaigos, papildomai žiūrima, kada barsukas pabunda ar kada pirmieji paukščiai parskrenda, ir taip kasmet patikslinama“, – sako etnologas, profesorius K. Klimka.
