Velykų tradicijas perdavė močiutė
“Kaip ir visos kitos tradicijos mūsų šeimoje, Velykų papročiai atėjo iš mano močiutės, mano mamos mamos. Močiutė – ne tik mūsų šeimos didžiausias turtas, bet ir tradicijų saugotoja, skleidėja, puoselėtoja, nuoširdžiai perduodanti jas ne tik mums su mama, bet ir savo trims proanūkėms. Visos svarbiausios metų šventės vyksta jos namuose. Šias Velykas taip pat su džiaugsmu švęsime pas močiutę“, – nekantrauja sulaukti Velykų Elena Puidokaitė-Bruzgulienė,
Moteris sako, kad Velykų data neretai būna netoli jos pačios gimtadienio. Šiais metais jos beveik sutaps su dvynių Liucijos ir Elžbietos pirmuoju gimtadieniu, kurį nuo Velykų skirs tik viena diena. „Dažnai mums visiems ši šventė būna dviguba! O kaip ją susikursime, tokią ją ir turėsime. Aš tikiu šios šventės magija, man ji labai patinka ir žinau, kad mūsų šeimos Velykos bus nuostabios jau vien dėl to, kad būsime visi kartu, galėsime susėsti prie vieno gražaus, didelio stalo, galėsime apsikabinti ir dėkoti močiutei už dar vieną gyvenimo dovaną“.
Kiaušinius margina tik vašku
E. Puidokaitės-Bruzgulienės šeimos moterys iš kartos į kartą kiaušinius margina tik vašku: „Tiesą sakant, niekada nesu net bandžiusi marginti ar dažyti kiaušinių kitais būdais. Mūsų marginimo technika nesikeičia dešimtmečiais, ji yra tik tokia, kitos jos neįsivaizduoju. Labai smagu, kad šią kiaušinių dažymo tradiciją iš močiutės paveldėjo mama, tada aš, dabar vyresnioji dukra Saulė, tikiuosi, kad ir mažosios mergaitės išmoks marginti ir toliau puoselės savo promočiutės tradiciją“.
Gražiausiai marginti kiaušinius, pasak moters, sekasi dukrai Saulei – pagal grožį, technikos sudėtingumą ji taro mūsų visų lyderiauja ne vienerius metus. „Man, kaip mamai, labai gera matyti tokius dukros rankų darbo kūrinius. Iš patirties žinau, kad tam tikrai reikia įdėti nemažai darbo, išmanyti techniką, turėti kruopštumo, mokėti susikaupti, būti kūrybiškai, jeigu neišeina iš pirmo karto – taip lengvai nepasiduoti bei bandyti toliau. Dar labai gera, kad margindamos kiaušinius mes puoselėjame ne tik tradicijas, bet ir kartu stipriname mūsų tarpusavio ryšį, kuris mums visoms yra labai svarbus ir brangus“, – sako E. Puidokaitė-Bruzgulienė.
Reikia neprastos amunicijos
Marginti kiaušinių moters šeima susirenka porą dienų prieš bei Velykų išvakarėse. Galbūt dabar yra paprastesnių dalykų, kaip tai daryti, bet, pasak E. Puidokaitės-Bruzgulienės, jų namuose naudojami klasikiniai jiems įrankiai, tai – plyta arba plytos dalis, kuri kaitinama kelias valandas, kad būtų gerai įkaitusi. Ant jos dedamas indas, kuriame tirpinamas vaškas. Vaškas visada turi būti karštas. Taip pat reikalingi įrankiai: pieštukai, kurių galuose yra įtaisyti skirtingų diametrų vinukai: siauresni, platesni, kad galima būtų išgauti skirtingus raštus.
Geriausiai tokiam marginimui tinka balti kiaušiniai, nes ant jų galima išmarginti įvairesnių spalvų raštus, išgauti kelias spalvas. Spalvos intensyvumas priklauso nuo to, kokių dažų galima įsigyti tuo metu, jie kiekvienais metais gali būti skirtingi. Vėliau daugybė spalvų yra verdamos ir išstatytos skirtinguose stiklainiuose laukia kiaušinių.
Su malonumu sudaužo visus kiaušinius
„Pačios Velykos mūsų šeimoje yra tradicinės. Visa šeima susirenkame pas močiutę, sėdame prie pietų stalo, renkamės sau margutį, norėdami nugalėti kitą, su kuriuo reiks daužtis. O pradeda šią tradiciją visada vyriausias šeimos narys – močiutė. Taip keliaujame link jaunesnių, o vėliau daužo, kas su kuo nori, kaip nori ir kiek gali ir pajėgia paskui suvalgyti“, – juokiasi E. Puidokaitė-Bruzgulienė.
Paklausus, ar negaila dažyti tokio grožio, moteris atvira, kad kiaušinių daužyti tikrai negaila. Viską, ką išmargina, jeigu nepadovanoja draugams, kaimynams, ką išties labai malonu daryti, tai visus iki vieno sudaužo.
„Kalbant apie Velykų stalą, tai net jeigu ir norėtume: ar aš, ar mano mama perimti tradiciją ir jį paruošti, mūsų šeimoje tai būtų nesuprasta, nes tą daro tik močiutė. Ji gamina nuostabiai. Ant Velykų stalo visuomet būna ne tik kiaušinių, mūsų visų mėgstamų patiekalų, bet ir tradicinė Velykų boba. Šiais metais jau žinau, kad bus kepamas nuostabus ėrienos kumpis. Mūsų stalas dažniausiai lūžta nuo pavasarinių spalvų ir maisto, kurio, aišku, kad būna ir pernelyg daug, bet kitaip pas močiutę juk ir negali būti!“, – šypsosi E.Puidokaitė-Bruzgulienė.
