Nustebino neįprastas skruzdėlyno aktyvumas
Skubėdamas užrašyti viską, ką apie pavasario ir vasaros orus mūsų susitikimo metu pripasakojo J. Janušauskienė, ne kartą stabdžiau mūsų pokalbio garso įrašą ir nusėlindavau prie šaldytuvo, kuriame pūpso aprasojęs butelis šviežutėlės beržų sulos, prileistos iš storų Marcinkonių kaimo beržų. Nė gramo cukraus, jokios rūgšties ar konservuojančių priedų – tik tai, ką padovanojo medis. Bet ne dėl to kilnaus gėrimo važiavau susitikti su ponia Janina, o tik norėdamas patenkinti smalsumą, kokius pavasario orus pažadės medžių kalbą suprantanti dzūkė.
Paklausta, ką įdomaus ar neįprasto pastaruoju metu pastebi gamtoje, Janina kviečia apžiūrėti skruzdėlyną.
„Pažiūrėkit, jūs dar tokio vaizdo kovo mėnesį nematėt. Kiekvieną kartą čia atvažiavusi apžiūriu tą skruzdėlyną. Tai dar nemačiau, kad taip anksti šitaip aktyviai skruzdės dirbtų. Vasaros viduryje visko būna, bet dabar dar naktimis būna neigiama temperatūra, žemė šalta, o skruzdėlynas tiesiog verda“, – stebėjosi J. Janušauskienė.
Pirmąsias negausias skruzdes, išlindusias pasišildyti, ji pamatė vasario 12 d. Pasak dzūkės, jos stebimas skruzdėlynas šį pavasarį atsibudo jau trečią kartą. Jos manymu, tai reiškia, kad iki vasaros iš viso tris kartus turėsime ryškius oro atšalimus. Vienas jau prasidėjo paskutinėmis kovo dienomis, bet prieš Velykas dar galime tikėtis šalto lietaus ar net šlapdribos.
Sodyboje skraidė plytos
Šiltesnių pavasario orų, kada pavėsyje nesinorės vilktis žieminės striukės, J. Janušauskienės teigimu, sulauksime tik po Velykų. Šaltos naktys ir drėgmės trūkumas lemia, kad ir medžiai dar laukia tikro pavasario.
„Žiūrėkit, šitie kačiukai išsiskleidę vasario pradžioje, bet taip ir liko toje būsenoje. O beržų ir alksnių pumpurai dar miega. Beržų ir klevų sula pradėjo bėgti labai anksti, o dabar, po atšalimo, jau baigiasi. Pernai tokiu metu, nutirpus sniegui, iškart matėme pievose dygstančią žolę, o šiemet ji dar nežaliuoja, laukuose vėjas pusto smėlį. Šiltoji pavasario dalis bus labai trumpa, visi greitai lauks vasaros“, – kalbėjo marcinkoniškė.
Moteris papasakojo, kaip prieš porą dienų jos sodyboje vėjas pakėlė plytomis prispaustą polietileno plėvelę ir tos plytos praskrido pro pat jos vyrą.
„Vyras tuo metu sėmė iš šulinio vandenį gyvuliams, Sako, jeigu būtų žengęs nors žingsnį į šalį, tai būtų gavęs plyta tiesiai į galvą. Vėjuota bus dar ilgai, tik netolygiai – vieną dieną mažiau, kitą – daugiau. Aną vasarą žmonės kalbėjo, kad vėjo buvo daug, bet šiemet jo bus dar daugiau. Nueinu į mišką ir girdžiu, kaip kalbasi medžiai“, – sakė Janina.
Vasarą lietaus sulauksime daugiau negu saulės
Stebėdama gamtos ženklus J. Janušauskienė susidarė nuomonę, kad po šių metų vasaros negalėsime pasakyti, nei kad ji buvo labai šalta, nei karšta. Ir jau nebus tokia permaininga, kaip 2021 m.
„Nebus tiek tų staigių orų permainų, nors lietaus sulauksime daugiau negu saulės. Matysim lietuvišką vasarą, dažniausiai temperatūra svyruos tarp 18 ir 25 laipsnių šilumos“, – spėja dzūkė.
Išėjimas į mišką Janinai padeda numalšinti žinių apie karą Ukrainoje keliamą nerimą ir stresą.
„Kada vyksta pasaulyje tokie baisūs dalykai, būtinai reikia pabūti su savimi. Ne kitus kažkuo kaltinti, o savęs paklausti, ką aš darau gerai, o ką galbūt blogai.“
Grybaulios kaimo vienkiemyje, 11 vaikų šeimoje gimusi ir augusi moteris pasakojo nuo 3 metukų jau ganiusi miške karves. Vaikystėje pradėjo stebėti gamtos ženklus ir mokėsi suprasti, ką jie reiškia. Paskui pradėjo užsirašinėti, kada po įšalo atsileido žemė, pražydo žibutės, kada pirma šilauogė, puriena, kada pabudo skruzdėlynas. Dievo dovaną suprasti gamtos ženklus turėjo Janinos tėvas, bet ir ji šiuo gebėjimu apdovanota, tik neskuba kiekvienam išduoti visų gamtos paslapčių.
