Išlaidų kontroliavimui siūlo turėti kelias paprastas taisykles
Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė sako, jog vienas universaliausių biudžeto planavimo būdų yra vadovautis taisykle 50–30–20:
„Šios proporcijos iliustruoja, kad pusė gaunamų pajamų turėtų būti skiriama būtinosioms išlaidoms (būstui, maistui, transportui, mokesčiams už paslaugas), 30 proc. – kintančioms išlaidoms (drabužiams, avalynei, laisvalaikio pramogoms, nenumatytiems pirkiniams), 20 proc. pajamų turėtų būti atidedama taupymui, investavimui. Taip skirstant gaunamas pajamas, bus lengviau valdyti savo biudžetą ir žinoti, kiek lėšų kuriems poreikiams galima skirti.“
Pasak E. Dovbyšienės, aiškus asmeninio biudžeto valdymo planas leidžia išvengti ir nenumatytų spontaniškų išlaidų, tvariai valdyti asmeninius finansus ir gyventi pagal išgales. Visgi daugiausia klaidų, anot pašnekovės, žmonės daro išleisdami pinigus nebūtinosioms išlaidoms:
„Kadangi tai yra malonioji dalis, dažnai sunku atsispirti pramogoms, norui įsigyti naujų drabužių, kosmetikos. Taip pat dažnas sutinka, kad per daug ar neapgalvotai išleidžia maistui. Tyrimai rodo, kad kiekvienas lietuvis per metus vidutiniškai išmeta net 76 kg maisto, tai ne tik netvaru, bet dar ir brangiai kainuoja. Todėl maisto planavimas, reikiamų įsigyti produktų sąrašas einant į parduotuvę, apsipirkimas kartą per savaitę, maisto likučių sunaudojimas tikrai padėtų sutaupyti.“
Nenuvertinkite prekių su akcija
Antrina ir Gabrielė Šerėnienė, „Rimi Lietuva“ Ryšių su visuomene vadovė, sakydama, jog ir pasiruošimas eiti į parduotuvę turėtų prasidėti nuo atsakymo sau į svarbiausią klausimą – kodėl mes valgome? Poreikis apsirūpinti organizmo sveikatai reikalingomis medžiagomis, pasikelti nuotaiką suvalgius skanumyną, bendrauti, dalinantis pamėgtais patiekalais su draugais ir artimaisiais – maistas turi daug funkcijų.
„Antrasis žingsnis – patiekalų meniu planavimas, kuris leidžia pasiruošti skirtingoms maisto vartojimo progoms, numatyti reikiamus produktus, kad jie būtų įvairūs ir vertingi sveikatai, nebūtų jų trūkumo ar pertekliaus (tai yra – maisto švaistymo tikimybės). Receptų daugybė, verta pasinaudoti ir „Rimi“ siūlomu virtualiu šefu, kuris pagal jūsų šaldytuve turimus ingredientus pasiūlo lengvus ir skanius receptus įvairiems patiekalams. Tokiu būdu tereiks įsigyti trūkstamų ingredientų ir švaistyti maisto, o tuo pačiu savo pinigų, tikrai neteks.“
Planuojant produktus, sako G. Šerėnienė, visada verta pasidomėti tuo metu vykstančiomis, periodiškai parduotuvės leidiniuose skelbiamomis specialiomis akcijomis, kurios padeda gerokai pigiau įsigyti reikiamas prekes. Be to, prekybos tinklo atstovė ragina nenuvertinti ir prekių su išpardavimo kaina:
„Tai – trumpesnio galiojimo prekės, kurios tinka vartojimui, tačiau turi būti greičiau išparduodamos. Kita vertus, pavyzdžiui, „Rimi“ parduotuvių vaisių skyriuje prie bananų lentynų galite rasti ir krepšį su bananais maišeliuose, paženklintuose 30 proc. nuolaida – šiuos bananus pirkėjai nuskabė nuo kekių, todėl pagal standartą pagrindinėje lentynoje būti nebegali. Ar nuo to jie tapo prastesni? Tikrai ne, o įsigyti galima kur kas pigiau.“
Pirmiausia sumokėkite sau
„Rimi Lietuva“ atstovė primena ir dar vieną gudrybę – produktų didesnėse pakuotėse kaina, skaičiuojant per kilogramą ar litrą, dažniausiai yra žemesnė, nei mažesnėse pakuotėse.
Regis tie patys ryžiai, bet kainos skiriasi, regis toks pat cukrus, bet kaina mažesnė. Žmonės neretai atsisako ne taip išvaizdžiai supakuotą ar prekybos tinklo ženklu žymimą prekę, tapatindami ją su prastesnės kokybės pirkiniu. G. Šerėnienė sako, jog toks požiūris yra klaidingas, nes protingam apsipirkimui tikrai praverstų atidžiau įsižiūrėti į privačios etiketės gaminius, mat šie yra kokybiški, turi geresnę kainą, o ir „Rimi“ atveju – yra kuriami vadovaujantis tvarumo kriterijais.
Pasak SEB banko atstovės, planuojant savo finansus, svarbiausia yra disciplina. Jei žmogus jaučia, kad gyvena „nuo atlyginimo iki atlyginimo“, jam ypatingai svarbu detaliai peržvelgti ir įvertinti savo išlaidas. Atskirti, kas buvo būtina pirkti, o kas tebuvo trumpalaikiai norai. Ypač verta pritaikyti minėtą taisyklę 50–30–20 ir pažiūrėti, kaip pasiskirstytų išlaidos, jei bandytumėte tilpti į apibrėžtas ribas.
„Dar vienas patarimas – gavus atlyginimą, pirmiausiai susimokėkite sau, t. y. gavus pajamų, iš karto skirkite dalį jų taupymui ir tik po to pradėkite leisti pinigus. Tą padaryti galima tiek naudojantis elektronine bankininkyste, tiek mobiliąja SEB banko programėle – užsisakant automatinius nuskaitymus į kaupiamąją banko sąskaitą (taupyklę) ir taip taupant arba konkrečiam tikslui (pavyzdžiui, atostogoms), arba siekiant turėti finansinę pagalvę.“
Koją pakiša emocinis pirkimas: duokite sau papildomą parą
Nebūtini pirkiniai ir emocinis pirkimas yra būtent tai, kas neretai sugriauna biudžeto planą. „Emocinis pirkimas dažnai patenka po nebūtinosiomis išlaidomis, kurioms turėtume skirti iki 30 proc. savo pajamų. Būdas suvaldyti tokį pirkimą – tiksliai įsivardinti, kokia pinigų suma yra 30 proc. pajamų, ir mėnesio eigoje sekti bei kontroliuoti šios sumos likutį. Be to, norint atsispirti emociniam pirkimui, galima vadovautis 24 valandų taisykle: į akį kritus neplanuotam pirkiniui el. parduotuvėje ar fizinėje parduotuvėje, neskubėkite jo pirkti.
Jei parduotuvė elektroninė, galite netgi įsidėti jį į virtualų pirkinių krepšelį ir dar parą pagalvokite, ar šis naujas daiktas jums tikrai būtinas. Jei ir po paros laiko atrodys taip pat, tik tuomet įsigykite. Tačiau praktika rodo, kad dažnai tokių emocinių pirkinių kiek pagalvojus yra kur kas lengviau atsisakyti ir jie nebeatrodo tokie reikalingi, kaip iš pradžių“, – pasakoja banko atstovė.
„Mūsų tvarumo ekspertai sako, kad svarbiausia pirkti saikingai, suvartoti, ką nusiperki, neišmesti, eiti į parduotuvę su sąrašu ir taip išvengti impulsyvaus pirkimo. Važiavimas mašina dėl pieno ar sviesto pakelio reiškia laiko ir kuro švaistymą, o taip pat taršos skatinimą“, – apie duoklę aplinkai ir piniginei pasakoja „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė.
Galiausiai, pasak E. Dovbyšienės, atsiskaitinėjimas kortele gali būti itin puiki planavimo priemonė ir geras kontrolės būdas siekiant neišleisti visų savo pinigų. Pavyzdžiui, jei suplanavote per mėnesį išleisti tik tam tikrą sumą pinigų maistui ar pramogoms, laikykite pinigus skirtingose sąskaitose ir pirkite maistą tik naudodamiesi ta kortele, kurioje laikote pinigus maistui. Jei reikia apmokėti už pramogas, tai darykite iš kitos sąskaitos ir laikykitės numatyto plano, nesiskolinkite pramogoms iš kitos sąskaitos, kur laikote pinigus būsto mokesčiams ar taupymui.
