Į Lietuvą atėjus šiltesniam orui ir kaip reikiant iš po debesų išlindus saulėje suspindo vienas iš sostinės pasididžiavimų – sakurų parkas prie Neries.
Japoniškų sodų ir bosai ekspertas, landšaftų kūrėjas Kęstutis Ptakauskas pasakojo, kad šie medžiai yra gana nereiklūs ir dėl to vis labiau populiarėja Lietuvoje
„Sakuros nėra reiklios dirvožemiui ir yra gana atsparus augalas“, – pasakojo jis.
Pasak pašnekovo, esant didelei šilumai sakuros gali žydėti vos savaitę ar dvi, tačiau esant vėsesniems orams žiedai gali išsilaikyti ir iki trijų savaičių.
Sostinėje prie Neries susodintos kelių rūšių sakuros. Dėl kiekvienos rūšies specifikos sakurų žydėjimas Vilniuje gali užsitęsti ir iki mėnesio.
Pasiteiravus, kokią įtaką sakuroms galėjo turėti šiemet buvusi šilta ir besniegė žiema, augalų specialistas teigė, kad medžiams esant stipriems klimato pokyčiai jiems neturi daryti didelės įtakos.
„Jau iš kai kurių žmonių girdėjau, kad prieš porą mėnesių pradėjo žydėti kai kur sakuros, bet kartais būna, kad medis, gelbėdamas savo gyvybę, bando žiedus išleisti anksčiau“, – kalbėjo pašnekovas.
Vis dėlto jei augalas yra stiprus ir sveikas, įprastai sakuros turėtų pražysti balandžio viduryje.
K. Ptakauskas pastebi, kad Lietuvoje tiek organizacijos, tiek privatūs gyventojai vis dažniau renkasi savo kiemuose pasodinti sakurų.
„Ir kai japoniškus sodus kuriu gyventojams įvedamos ir sakuros. Ką tik gavau nuotraukų iš kliento Anglijoje, kur jau pražydo ir baltos ir rožinės sakuros, tai sako žmogus, kad patys gražiausi augalai“, – džiaugėsi pašnekovas.
Pasak jo, žmonės sakuromis susižavi, nes jos pražysta anksčiau nei visi kiti augalai. Gausus ir ankstyvas žydėjimas žmones nuteikia geroms emocijoms ir artėjančios vasaros nuotaikoms.
„Kai jau žydi obelys ir kriaušės, matome labai daug žiedų visur – ir soduose, ir parkuose. O sakuros yra vieni iš pirmųjų pražystančių augalų. Be to, medis visas pasidabina žiedais, tai po tokios pilkos žiemos tikrai atneša geros nuotaikos“, – teigė jis.
