Kol Europos šalys vis dar fiksuoja augančius susirgimo atvejus, Kinija, kurią koronavirusas užpuolė praėjusių metų gruodžio pabaigoje, pradeda atsigauti. Apie pirmus neįprastus pneumonijos atvejus Kinija Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) informavo gruodžio 31 d. Jau pirmąją Naujųjų metų dieną buvo uždarytas Huanano turgus Wuhane, iš kurio, kaip skelbiama, ir pasklido tūkstančius gyvybių nusinešęs virusas. Sausio 23 d. Wuhane paskelbtas karantinas.
Po dviejų mėnesių pagaliau Kinija pradeda atsigauti nuo pirmos viruso bangos. Darbuotojai pradeda eiti į gamyklas prie darbų, o po beveik 60 dienų Pekine vėl atidarytas zoologijos sodas lankytojams. Kartu su nerimu laukiama, ar šalies neištiks antros viruso bangos likimas, kai į šalį grįžta gyventojai iš viso pasaulio.
Kinijai prireikė dviejų mėnesių suvaldyti virusą, kol paveiktų regionų gyvenimas vėl pradėjo judėti. Kaip seksis Europai ir kiek prireiks laiko, kol kas dar neaišku.
Lietuvoje karantinas įvestas kovo 16 d. Iš pradžių tik dviems savaitėms, tačiau augantis sergančiųjų skaičius privertė valdžią karantiną pratęsti ilgesniam laikui. Jau pranešta, kad vidaus sienų kontrolė pratęsta iki balandžio 11 d. Vyriausybė nusprendė, kad karantinas šalyje pratęsiamas iki balandžio 13 d.
Vengrijos pigių skrydžių bendrovė „WizzAir“ jau paskelbė, kad skrydžiai į ir iš Lietuvos nebus vykdomi bent iki balandžio 30 d. Pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ žada nebevykdyti skrydžių net iki birželio.
Premjeras: tegu šios Velykos būna kitokios
Taigi Velykos, balandžio 12 d., laukia kitokios. Didelė dalis užsienyje gyvenančių lietuvių taip ir nesugrįš planuotoms pavasario šventėms gimtinėje. O net ir Lietuvoje esantys, tačiau atskirai gyvenantys artimieji, negalės sudaužti margučių.
Kad šiemet Velykos bus neįprastos, trečiadienį pasisakė ir šalies premjeras Saulius Skvernelis. Į žurnalistų klausimus, kaip jis įsivaizduoja šiais metais vyks Velykos, ministras pirmininkas atsakė: „Atsakymas yra labai paprastas. Jeigu mes norime sutikti su savo artimaisiais Velykas ir kitais metais, ir dar kitais metais, ir dar po penkerių metų, tai gal šitos Velykos tegu būna kitokios – namuose su savo artimaisiais, su savo šeimos nariais be judėjimo, be važinėjimo po Lietuvą, nes kitu atveju mes tiesiog galime neturėti kitų Velykų“.
Kalbėdamas apie mišias S. Skvernelis pabrėžė, kad galima melstis ir namuose, o tai Bažnyčia leidžia ir pripažįsta.
„Manau, kad bus aukojamos mišios, jos bus transliuojamos, bet be žmonių. Turime iškentėti, turime pagalvoti apie savo tėvus, vaikus, apie kiekvieną iš mūsų. Ir šios Velykos Lietuvoje tikrai bus kitokios negu buvo įprasta“, – užtikrintai kalbėjo premjeras, pridėdamas, kad jos bus kitokios dėl bendro tikslo.
Lankyti artimuosius labai pavojinga
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas profesorius Saulius Čapliskas teigė, kad vilties, jog koronaviruso atvejų sumažės iki Velykų, labai mažai, o per pavasario šventes lankyti artimuosius būtų labai pavojingas pasirinkimas.
„Be galo pavojinga. Ne veltui paskelbta, kad reikia laikytis karantino ir saviizoliacijos. Tokiomis sąlygomis dabar gyvena daug žmonių visame pasaulyje“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas pabrėžė, kad koronavirusas plinta nepastebimai ir daug greičiau nei gripas. O ir sunkių ligonių atvejų su šiuo virusu yra daugiau nei įprasto gripo atveju.
„Tai mes galime susidurti su situacija, kai sugrius sveikatos priežiūros sistema. Tuomet problemų bus ne tik tiems žmonėms, kurie susirgs COVID–19. Neužmirškime, kad kitos ligos ir problemos niekur nedingo. Rizikuodami įsprausime mūsų sveikatos sistemą į tuos rėmus, kai sirgs gydytojai, jie bus pavargę ir negalės suteikti tos pagalbos, kurią galėtų suteikti mūsų tėveliams, seneliams ir mums patiems“, – įspėjo S. Čaplinskas.
ULAC atstovas teigė, kad kol kas tikėtis, kad greitai sumažės koronaviruso užsikrėtusiųjų atvejų sunku tikėtis. O jei šalyje bus pradėta plačiau testuoti gyventojus, reikėtų nenustebti, kad infekuotų ir sergančių žmonių skaičius dar labiau išaugs.
„Reikia tikėtis, kad didelė dalis sirgs lengva forma ir net galbūt daug kam reikės gydytis ne ligoninėje. Todėl reikia suprasti ir nepykti, jei gydytojai, nustatę virusą, nesiūlys gydytis ligoninėje“, – tęsė pašnekovas.
Psichologas: tai ne socialinė, o fizinė izoliacija
Sujaukti planai, kol kas nežinia, kuriam laikui gali sukelti daugybę neigiamų jausmų kiekvieno žmogaus viduje. Psichologas Viktoras Keturakis ramina gyventojus sakydamas, kad šiuo metu turime suprasti, kad tai laikina, ir pasistengti susitaikyti su esama situacija.
„Žinoma, gali būti ir nusiminimo, ir gaila, ir liūdna, ir pikta. Bet reikėtų pagalvoti, kokiu būdu galime būti su artimaisiais ne fiziškai. Juk technologijos leidžia turėti ryšį su giminėmis vaizdo skambučiai ar net rašant laiškus. Žmonėms reikėtų nutiesti tiltus su tais, su kuriais norėtų praleisti Velykas“, – kalbėjo specialistas.
Psichologas pastebi, kad atsiradusi nežinomybė dėl to, kiek situacija su nauju virusu užsitęs, gali sukelti įvairias reakcijas.
„Viena iš jų – neigimas, kad taip negali būti, aš vis dar sugrįšiu šventėms, viskas greitai baigsis ir nieko čia rimto. Taip pat gali užplūsti įvairių jausmų: ir pyktis, ir liūdesys. Tačiau pagrindinis motyvas šiuo metu – bejėgiškumas. Mes susiduriame su reiškiniu, kurio negalime išspręsti nei individualiai, nei to padaryti negali sistema“, – tęsė pašnekovas.
Būtent bejėgiškumo jausmas yra vienas iš tų jausmų, su kuriais susitaikyti sunkiausia. O kartais kai kurie žmonės šį jausmą gali pakeisti pykčiu, kova ar neigimu.
„Todėl svarbu mokytis ir pasiduoti dalykams, kurių negali pakeisti. Tai patirtis, kad kartais tenka pralaimėti prieš nenugalimas jėgas, kokią dabar turime situaciją“, – akcentavo V. Keturakis.
Žinoma, artėjant Velykoms gyventojai negali kontroliuoti tokio dalyko, ar atsinaujins skrydžiai, ar atsivers sienos, tačiau jie gali nukreipti dėmesį į tuos dalykus, kuriuos kontroliuoti gali, pavyzdžiui, savo dienotvarkę. Psichologas pataria daugiau dėmesio skirti tai veiklai, kuri priklauso nuo paties žmogaus, pavyzdžiui, skaitymas, rašymas.
„Kitas dalykas – nelikite vieniši. Terminas socialinė izoliacija nėra teisingas. Tai yra fizinė izoliacija, kurios metu reikia ją pakeisti socialinių ryšių vystymu – per telefonus, laiškus, vaizdo skambučius. Palaikykite ryšį su artimaisiais visomis technologinėmis priemonėmis, su kuriomis tik galima palaikyti ryšį. Susisiekite su tais žmonėmis, su kuriais galbūt jau senokai bendravote. Paklauskite, kaip jie gyvena. Vystykite socialinius ryšius būdami fizinėje izoliacijoje“, – patarė specialistas.
