Keisčiausios Velykų tradicijos: nuo margučių mūšio iki savęs nuplakimo ir nukryžiavimo

Velykos, simbolizuojančios gamtos pabudimą ir Kristaus prisikėlimą, minimos visose krikščioniškose šalyse. Velykinius papročius puoselėja bemaž visos Velykas mininčios šalys, kurios apipintos savo tradicijomis ir apeigomis. Kai kuriose jų Velykos švenčiamos gan įdomiai ir neįprastai.

Raganavimas ir švediškas stalas Švedijoje

Švedijoje Velykas švenčiantys vaikai persirengia Velykų raganomis („påskkärringar”), išsipaišo savo veidus, pasiima šluotas ir eina per kaimynus dovanodami savo kurtas Velykų atvirutes manais prašydami dovanų – saldainių.

Velykoms švedai puošia savo namus gluosnių arba beržo šakelėmis ir valgo „smörgåsbord” (švediškas stalas) savitarnos stiliumi patiekiamus patiekalus iš kiaušinių, taip pat silkę, lašišą, mėsos kukulius ir tradicinį patiekalą, vadinamą „Janssono pagunda“, kurį sudaro grietinėlėje kepta sardinė, bulvės ir svogūnai.

Gigantiškas omletas Prancūzijoje

Kai kurie žmonės mėgsta švęsti Velykas, kepdami nenormalaus dydžio omletą. Prancūzijoje Haux miesto aikštėje Velykų pirmadienį daugiau nei 5000 kiaušinių yra sunaudojami didžiuliam omletui pagaminti. Daugiau nei 1000 žmonių kviečiami prisijungti prie šių pietų. Ši ypatinga tradicija Prancūzijoje vyksta jau daugiau nei 30 metų.

Jei norite paruošti tokį milžinišką omletą, jums reikės 5000 kiaušinių, 50 kg svogūnų ir česnakų ir 4 kg druskos bei pipirų!

Pagrindinis Velykų patiekalas prancūzų šeimose – keptas viščiukas, tad švenčių metu Prancūzija virsta didžiuliu vištų ir šokoladinių zuikių rojumi.

Margučių mūšiai Rumunijoje

Velykų rytą šeimos nariai tradiciškai nuplauna savo veidus vandeniu, kuriame paskandintas ryškiai raudonai dažytas kiaušinis ir sidabrinė moneta. Raudonas kiaušinis simbolizuoja sveikatą, o sidabro moneta - grynumą.

Per tradicinius Velykų pietus patiekiami 4-5 patiekalai: rūgpienio sriuba, salotos, marinuoti agurkai, kepta ėriena, mėsos pyragas, pagamintas iš ėrienos kepenų ir labai daug šviežių petražolių, vadinamų „drob“. Viską vainikuoja galybė margintų kiaušinių.

Po sočių pietų, tęsiant Velykų tradicijas Rumunijoje, pradedamas margučių mūšis, kuriame dalyvauja visa šeima ir draugai. Kiekvieną žaidimo etapą sudaro du kietai virti kiaušiniai - laimi tas kiaušinis, kuris turi kiečiausią lukštą. Pralaimėtojas, kurio kiaušiniai sudaužomi, turi suvalgyti visus sudaužytus kiaušinius.

Velykų laužai Suomijoje

Nuo seno suomiai tiki, kad šeštadienį prieš Velykas ateina blogos dvasios, kurios skraido aplinkui. Tam, kad nuo jų apsiginti jie degina laužus, patys persirengia velnių ir raganų kostiumais. Išpaišytais veidais ir aprengti raganomis per kaimynus vaikšto ir vaikai. O Velykų rytą vaikai ieško šokoladinių kiaušinių, kuriuos paslėpė jų tėvai.

Dar viena saldi Suomijos tradicija yra „Mämmi“ valgymas. Tai keptas desertas, pagamintas iš ruginių miltų, salyklo, apelsinų žievelių, tamsios melasos sirupo. Šio deserto paruošimas užtrunka valandų valandas, tad pradedamas ruošti prieš kelias dienas iki Velykų. Prieš patiekiant turi būti subrendęs, o tam reikia trijų arba keturių dienų. Valgomas su šaltu pienu, grietinėle arba cukrumi. „Mämmi“ desertas pirmą kartą buvo paminėtas dar XVI a. ir yra manoma, kad jis kilęs iš viduramžių Vokietijos arba Irano.

Savęs pliekimas ir nusikryžiavimas Filipinuose

Filipinuose Velykų savaitė yra minima įvairiomis gatvių eisenomis, procesijomis ir tradiciniu „Sinakulo“. Šių eitynių metu kai kurie dalyviai pliekia save rykštėmis, o drąsiausi ir labiausiai tikintys sugeba save net nukryžiuoti. Tokiu būdu jie dalijasi Kristaus skausmu, baudžia save už padarytus prasižengimus. Kad viskas pavyktų, savanoriams kankiniams padeda ir budeliais apsirengę vietos gyventojai – prieš nukryžiuojant plaka juos vytinėmis.

Sekmadienį katalikai eidami į bažnyčią kartu su savimi atsineša palmių šakelių, kad jas palaimintų. Vėliau šiuos palmių lapus naudoja savo namams papuošti. Velykas filipiniečiai pradeda švęsti nuo pusiaunakčio vakarienės, joje dalyvauja visa šeima.

Ėriuko formos pyragas ir Velykų medžiai Vokietijoje

Velykų šventės prasideda ketvirtadienį, Vokietijoje jis vadinamas „žaliuoju ketvirtadieniu“. Pagal tradicijas šią dieną galima valgyti tik žalios spalvos maisto produktus. Vienas iš tipiškų patiekalų Vokietijoje yra žolelių sriuba, susidedanti iš kiaulpienės, varškės, petražolių, porų, žalumynų, rūgštynių ir špinatų.

Velykų desertui patiekiamas platus pasirinkimas šokoladinių kiaušinių, o taip pat ir „Osterlamm” - ėriuko formos tortas, apibarstytas cukraus pudra. Šis desertas taip pat labai populiarus Prancūzijos Elzaso provincijoje.

Vokietijoje labai populiari tradicija - spalvotais margučiais dekoruoti medžius. Velykų medžiai, vadinami „Osterstrauch“ užpildo gatves ryškiomis spalvomis ir skelbia apie pavasario pradžią.

Vokietijos regione Frankonijoje populiarūs Velykų fontanai, kurie būna papuošti dekoruotais kiaušiniais, dekoratyviniais triušiais, gaidžiais, spalvotomis girliandomis.

Kaukėti Ispanijos vyrai

Daugelyje Ispanijos miestų, ypač Andalūzijoje, Velykų savaitė yra minima itin iškilmingai. Ji išsiskiria savo epinėmis brolijų procesijomis, kiekvieno regiono unikaliomis, amžių senumo tradicijomis.

Krikščioniškųjų brolijų nariai dalyvauja eitynėse ir procesijose, atlikdami dramatiškus pasirodymus ir nešantys Kristaus kryžių. Šie žmonės, žinomi kaip „nazarenos“, vaikščioja miesto gatvėmis basomis ir kartais sukausto savo kojas grandinėmis, demonstruodami savo solidarumą su Kristaus kančia.
Procesijos dalyviai dėvi tradicinį apdarą „capirote“ – aukštą kūgio formos gaubtą, kuris dengia jų veidus ir diržu apjuostus rūbus. Toks apdaras buvo skirtas žmonėms, kurie eidavo per miestą ir atgailaudavo už savo nuodėmes. Galvos apdangalas buvo reikalingas tam, kad nebūtų atpažinti kaip nusidėjėliai.