Prieš strimgalviais lekiant į prekybos centrus, patariama susidaryti planą, ką ruošite pati, o ką galite užsisakyti ar nusipirkti jau pagamintą. Taip liks daugiau laiko, kurį galėsite skirti namų puošybai ir margučių dekoravimui kartu su šeima.
Anuomet Velykų šventei kaimo moterys ruošdavosi nuo pirmųjų kalendorinio pavasario dienų. Tuo tarpu šiandien daugelio šeimų laikas planuojamas kiek kitaip. Kai tenka skubėti lėkti į darbą, darželį, mokyklą, sudėtingų patiekalų ruošimui nelieka laiko. „Dažniausiai Velykas švenčiame mūsų namuose, kur susirenka gausus būrys giminaičių. Geriausiu atveju spėju iškepti tradicinę Velykų bobą“, - apie pasiruošimą Velykoms pasakoja verslininkė, dviejų vaikų mama Viktorija Čeplikė.
„Visgi vadovaujuosi vertybėmis, jog svarbiausia yra kokybiškai praleisti laiką su šeima, o maistą visuomet galima užsisakyti ar nusipirkti paruoštą“. Iki Velykų sekmadienio reikia padaryti daug kitų darbų, į kuriuos mama įtraukia ir dukras: kartu dekoruoja margučius, puošia stalą karklo šakelėmis („kačiukais“), geltonais narcizais ar žaliuojančiais želmenimis.
Svarbu planuoti iš anksto
Anot lietuviškas tradicijas puoselėjančio restorano „Bernelių užeiga“ gamybos vadovės Rasos Vasiliauskaitės, norint rimtai pasiruošti šventei, Velykų stalą būtina susiplanuoti iš anksto. Svarbu tinkamai pamarinuoti mėsą, o kai kuriuos vyniotinius, kumpius ar pyragus išsikepti prieš šventinį sekmadienį. Technologė pataria jau savaitės pradžioje apsvarstyti, ką gaminsite pati, o ką užsisakysite jau paruoštą. „Lietuviams nesvetimas maisto kultas. Neretai apsilankę turguje ar parduotuvėje, nusiperkame kur kas daugiau, nei suvalgome per tas dienas, ką jau kalbėti apie ilgą pasiruošimą šventei. Todėl planavimas leidžia gerokai sutaupyti“, - sako R. Vasiliauskaitė.
Technologė atkreipia dėmesį, jog šiandien kur kas spartesniu tempu gyvenančiai moteriai vis sudėtingiau skirti daug laiko maisto gamybai, todėl populiarėja paslauga, siūlanti užsisakyti šventinius patiekalus ir juos išsinešti Velykų išvakarėse.
Šiuolaikinis Velykų stalas primena bajorišką
Anot R. Vasiliauskaitės, tradicijos ir įpročiai nuolat keičiasi, todėl ant šiuolaikinės šeimos Velykų stalo atsiranda tiek tradicinių, tiek modernesnių patiekalų. Be svarbiausio akcento – margučių, vieni populiariausių patiekalų - tai sviestinis bei maltos mėsos avinėliai, kuriems pasigaminti prireikia ne tik žinių, bet ir patirties.
Šiandienis lietuvių Velykų stalas išties primena bajorišką, ant kurio būdavo nemažai žvėrienos ir avienos patiekalų. Prie mėsos valgių būdavo patiekiami įvairių rūšių krienai. Velykų stalas buvo neįsivaizduojamas be velykinių ragaišių, bandų, pyragų su grybais ir kopūstais. Tuo tarpu kvietiniai kepiniai buvo laikomi gero gyvenimo simboliu, tad saldų stalą nudengdavo pyragai bei pagrindinis Velykų stalo akcentas - Velykų boba.
Tradicinis margučių dažymas svogūnų lukštais vis dar populiarus visoje Lietuvoje. Tačiau jei norite su šeima smagiai ir naudingai praleisti laiką kartu, išmėginkite naujus būdus, kaip nėrinių ar kristalų klijavimas, piešimas laku, dažymas šilko audiniais ir daugybę kitų būdų.
