Apie tradicinius lietuvių liaudies raštus ir marginimo technikas pasakojo renginio organizatorius, Namų idėjų centro atstovas Nerijus Urbonavičius, o šiuolaikines Velykų stalo dekoravimo tendencijas pristatė internetinės namų tekstilės ir dekoro parduotuvės „Fėjos namai“ vadovė Svajūnė Vainauskienė, kurios teigimu senųjų marginimo tradicijų bei šiuolaikinio dekoravimo stilistikos simfonija gali puikiai derėti tarpusavyje bei sukurti harmoningą šventinę aplinką.
Velykinio stalo dekoravimas
Šiais metais velykinio stalo dekoravime dažniausiai vyrauja trys skirtingos stilistikos, todėl kiekvienas, planuojantis rafinuotai pasitikti šventes, dekorą gali pasirinkti pagal savo individualų interjerą ar skonį.
Dekoruojant velykinį stalą, "country" stiliaus dekoras yra sutinkamas bene dažniausiai, tai - įvairūs gamtos elementai (šiaudai, šviežiai išdaiginta žolytė, kačiukai, tulpės, mediniai padėkliukai). Tokiu stiliumi dekoruotas šventinis stalas atrodo jaukiai, pavasariškai, sodrios spalvos sukuria žaismės.
Norint ištaigingesnio velykinio stalo dekoro – galima išbandyti Provanso stilistiką. Provanso stilius pasižymi švelniomis, šviesiomis spalvomis - pieno baltumo, švelniai gelsva, alyvinė, rožinė. Galima naudoti natūralios medžiagos staltiesę, grubesnių paviršių dekorą. Provanso stiliui būdingi ir metaliniai paviršiai: ąsotėliai, padėklai, margučiams skirtas dubuo gali būti metalinis. Šiai stilistikai būdingos įvairios smulkios detalės - vazos, dekoratyvinės lėkštės, nuotraukų rėmeliai. Populiarūs gamtos motyvai ant indų - smulkūs žiedai, levandos, rožės. Norint kad stalas atrodytų gyviau ir pavasariškiau, papuoškite jį smulkiažiedėmis gėlėmis.
Urbanistinis stilius pasižymi minimalizmu, dažniausiai vyrauja klasikinės spalvos – juoda, balta, harmoningai derinamos su sodresne spalvų palete. Velykinį stalą dekoruojant pagal šią stilistiką, gėles galima pakeisti kačiukais ar pumpurais nusėtomis šakelėmis, patartina rinktis minimaliai dekoruotus indus. Juodos spalvos bijoti neverta, ji šventiniam stalui suteiks puikaus stiliaus, kuris neatrodys nuobodus, priešingai – pataps išskirtiniu ir klasišku.
„Prieš pradedant dekoruoti namus ir šventinį stalą, svarbu gerai apgalvoti, kokios stilistikos norite - ar atitikti savo namų interjerą, ar atvirkščiai - įnešti šiek tiek žaismingo kičo. Netgi tas pačias kiaušinių marginimo stilistikas galima pritaikyti prie stalo dekoro. Tradicinis marginimas augalais ir smulkiais gėlių žiedais ar lapais puikiai įsikomponuos Provanso stilistikoje, kampuoti geometrinių figūrų skutinėjimai puikiai dera prie urbanistinio, minimalistinio dekoro. Vašku dekoruoti margučiai puikiai įsikomponuos „country“ stiliaus dekore, susižaisdami su gamtos motyvais papuoštu stalu“, - mintimis dalinasi „Fėjos namai“ vadovė Svajūnė Vainauskienė.
Tradiciniai velykinių kiaušinių marginimo būdai
Lietuviai Velykų šventės negalėtų įsivaizduoti be margučių. Kur ir kada atsirado šis paprotys tiksliai nėra žinoma, tačiau yra spėjama, kad margučiai į Lietuvą atėjo iš Bizantijos per slavų tautas.
Visoje Lietuvoje keliomis spalvomis nudažyti kiaušiniai būdavo išmarginami įvairiais dekoratyviniais raštais. Tiek margučio spalva, tiek jo raštai turėjo sustiprinti gyvybę teikiančią kiaušinio galią.
Pagal marginimo techniką margučiai skirstomi į rašytinius ir skutinėtus. Pirmuoju atveju kiaušinių marginimui naudojamas bičių vaškas. Ištirpintas vaškas būdavo pagaliuku tepamas ant šiek tiek pašildyto kiaušinio. Šiais laikais linijos dažniausiai piešiamos su ant pagaliuko pritvirtinto metalinio smeigtuko galvute. Išvirus kiaušinį dažuose, vašku padengtos vietos lieka baltos.
Skutinėjimo technika laikoma paprastesne ir spartesne nei marginimas vašku. Skutinėjami jau išvirti ir viena spalva nudažyti kiaušiniai. Senovėje vašku kiaušinius išrašydavo moterys, skutinėdavo – vyrai.
„Seniau kaime būdavo naudojami ir kitokie kiaušinių marginimo būdai. Antai dzūkai viena spalva nudažytą kiaušinį išmargindavo piešdami ant jo raštą praskiestu druskos tirpalu ar kitokiomis rūgštimis. Šiomis dienomis populiari antspaudo technika. Ant kiaušinio uždėjus kokio nors augalo lapų, juos stipriai apvyniojus drobe ir išvirus dažuose, išryškėja šviesesnis už pagrindą lapo antspaudas“, - pasakoja Namų idėjų centro atstovas Nerijus Urbonavičius.
Dažniausiai kiaušiniai būdavo marginami geometriniais ar augaliniais motyvais. Rečiau pasitaikydavo margučių su išrašytais ar išskutinėtais žmogaus, gyvulio, paukščio, augalo piešiniais.
Pagrindiniai rašytinio ornamento elementai – taškas ir lapelio formos potėpis. Iš šių dviejų elementų atsiranda įvairūs ornamentai. Yra keturi pagrindiniai margučių ornamento komponavimo būdai:
1) margučiai, kur raštas išdėstomas abiejose kiaušinio pusėse per vidurį;
2) puošiami abu kiaušinio galai;
3) margučiai puošiami juostiniu ornamentu per vidurį;
4) raštas marginamas pradedant nuo kiaušinio galo ar abiejų galų.
„Džiaugiamės, jog tebėra tiek daug besidominčių tradicine lietuvių kultūra. Tikimės, kad dirbtuvių metu dalyvių pasigaminti margučiai taps velykinio stalo puošmena, gal net stipriausiais margučiais varžytuvėse, o įgyta patirtis bus perduota namiškiams, draugams ar kaimynams. Linkime velykinio laikotarpio metu, kartu su šeima pasidaryti dar ne vieną margutį papuošiantį šventinį stalą“, - pasakoja Namų idėjų centro atstovas, renginio organizatorius Nerijus Urbonavičius.
