Pasninkas – tai 7 savaičių laikotarpis iki Velykų, kada rekomenduojama nevalgyti mėsos, pieno produktų. Svarstoma, kad pasninko kultūra gali būti susijusi ir su žemdirbiais. Būtent žiemos pabaiga – pavasario pradžia jiems būdavo sunkiausias metas, kuomet trūkdavo maisto. Kad žmonės nebūtų nuskriausti, galimai, buvo sugalvotas pasninkas.
Ekspertai pastebi, kad šiuolaikiniame pasaulyje žmonės nėra linkę jo laikytis, tačiau tikrai vertėtų, nes tai naudinga ne tik sielai, bet ir sveikatai.
Mažai kas pasninkauja
Vilniaus etninės kultūros centro specialistės Marijos Liugienės teigimu, pasninkas yra skirtas apvalyti savo kūną ir sielą, psichiką.
„Mes kasdien valgome sočiai, o prieš šventes, tą šventą laiką buvo planuojama susilaikyti nuo valgio“, - pasakojo specialistė. Minėtas susilaikymas nuo valgio turi gilią prasmę. Etnologė pateikė pavyzdį: privalgę kiaulienos žmonės tampa agresyvesni, ne mažiau agresijos įgyja kai kurie ir pavartoję alkoholio.
Laikas iki Kalėdų arba Velykų, pasak M. Liugienės, yra skirtas atleisti, susitaikyti, išvalyti savo kūną ir mintis. Tačiau, tautodailininkės pastebėjimu, žmonių, kurie paiso tokio susilaikymo yra mažai.
„Dabar džiaugiamės, jeigu atsiranda tokių, kurie tas savaites pasninkauja be mėsos, tai jau yra jų didvyriškumas“ - kalbėjo M. Liugienė.
Gerdavo sulą
Pašnekovė pasakojo, kad anksčiau visas pasninko savaites žmonės valgydavo vegetariškai, pavyzdžiui virdavo kruopų sriubą ir ją paskanindavo džiovintos žuvies gabalėliais. Kitas, per pasninką būtinas dalykas būdavo sula. Tiek klevų, tiek beržų sulą lietuviai labai gerdavo.
„Sula labai tinka pasninkui, nes išvalo organizmą. Klevų sulą gerdavo šviežią, beržų dažniausiai raugindavo“, - teigė M. Liugienė. Moteris rekomendavo ją gerti ir dabar. Tiesa, būtina ją pirkti iš patikimo žmogaus, kuris nepasiūlytų prie greitkelio ar kapinyno augančio beržo sulos.
M. Liugienė pasakojo, kad šių dienų pasaulio dietologai pasninką vertina teigiamai, nes žmogaus organizmui reikia pailsėti nuo tam tikrų produktų.
„Per Adventą nevartojame pieno, per gavėnią taip pat, juk negalime ištisus metus gerti pieno, o ypač tokį koks yra dabar“, - tikino etnologė. Moteris minėjo ir kitus produktus, kurių sudėtis ir pagaminimas labai skiriasi nuo to, kaip būdavo daroma prieš kelis dešimtmečius.
„Dabar sviestas gaminamas ne iš grietinės, o iš grietinėlės, kuri yra labai sunkiai virškinima. Be to, sviesto skonis yra keistas“, - teigė pašnekovė.
Galimybė koreguoti mitybą
Mitybos specialistės Žanos Antonovos teigimu, remiantis lietuvių mitybos tyrimais, yra suvartojamas didelis mėsos kiekis.
„Pasninkas yra puikus laikas, per kurį daug mėsos valgantis žmogus gali sureguliuoti savo mitybą, į savo maisto racioną įtraukdamas daržoves, ankštinius produktus“, - apie pasninko privalumą kalbėjo dietologė.
Ekspertė patarė, pavyzdžiui, košę gardinti ne sviestu, bet aliejumi, kurį kas kartą galima rinktis vis kitokį. Ne mažiau svarbu vartoti daugiau ankštinių produktų: pupelių, lęšių. Tiesa, dietologės pastebėjimu, žmonės vengia jų valgyti dėl tam tikrų nepatogumų: pilvo pūtimo.
„Tai gali sukelti nepatogumų darbe, tačiau jeigu vartosite po truputį, nedideliais kiekiais, turėtumėte to išvengti“, - patarė Ž. Antonova.
Pašnekovė teigė, kad nėra susidūrusi su tais, kurie būtų linkę gerti sulą. Moters nuomone, tam įtakos turi tai, kad sula yra trumpai vartojama, tik pavasarį. Tačiau, tai - geras vitaminų šaltinis ir tikrai rekomenduojamas per pasninką.
„Pasninkas turėtų būti ne tik mitybos sureguliavimo įpročiu, bet ir dvasinių pokyčių metas. Nepatariu imtis drastiškų mitybos pokyčių“, - teigė mitybos ekspertė.
