Daugiausiai ieško gamybos darbuotojų
Įdarbinimo agentūros „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė teigia, kad portale daugiausiai sezoninio darbo pasiūlymų yra skirta prekybos, gamybos, statybos, žemės ūkio, turizmo, viešbučių, maitinimo sektoriaus darbuotojams.
„Dažnai tai patirties ir aukštos kvalifikacijos nereikalaujantys darbai: pardavėjai, padavėjai, pagalbiniai darbuotojai, darbininkai ir panašiai“, – vardija R. Karavaitienė.
Jos teigimu, daugiausiai sezoninių darbų pasiūlymų būna vėlyvą pavasarį ir ankstyvą vasarą – gegužę-birželį – o dabar, rugpjūtį, tokių darbo pasiūlymų palengva mažėja.
Marketingo specialistė išskiria ir sezoninius darbus ne Lietuvoje – pasiūlymų, anot R. Karavaitienės, daugiausiai yra žemės ūkio darbų, turizmo, klientų aptarnavimo ir gamybos sektoriuose. „Tai ypač stiprus konkurentas Lietuvoje siūlomiems darbams“, – tikina.
R. Karavaitienė sako: sezoninių darbų pasiūla yra didesnė nei paklausa. Tai reiškia, kad darbdaviams ne retai nepavyksta rasti reikiamų darbuotojų. Taip, anot jos, atsitinka dėl X (gimusių 80-aisiais) ir Y (gimusių 90-aisiais) kartų skirtumų.
„Dėl tėvų paramos Y kartos atstovai kartais yra labiau linkę dirbti juos dominančioje srityje, mažiau kreipdami dėmesį į atlyginimą. Šiuos jaunus Y kartos atstovus gerokai labiau domina naujos idėjos ir greitai besivystantys startuoliai.
Darbo patirtis užsienyje yra dar vienas patrauklus variantas, nes jie neturi didelių įsipareigojimų, neleidžiančių išvykti. Iš esmės jie tebeieško savęs, mėgstamų pomėgių ir savirealizacijos profesinėje srityje“, – aiškina specialistė.
R. Karavaitienės pateiktame sąraše galima pastebėti, kad didžiausia vidutinė alga siūloma sezono metu dirbantiems surinkėjams/montuotojams: portalo duomenimis, ji siekia apie 745 Eur. Toliau rikiuojasi darbininkai, parduotuvės asistentai, virėjai – už sezoninį darbą jiems siūlomas atitinkamai 557, 550, 524 Eur siekiantis vidutinis darbo užmokestis.
Dar vienas pasirinkimas – žolės pjovėjai
Tiesa, sezoniniai vasaros darbai siūlomi ne tik šiose srityse. Internete apstu skelbimų, kuriuose siūlomas darbas žolės pjovėjams.
Įmonė „Pjovėjai“ – viena iš siūlančių tokį vasaros darbą. Jos vadovas Ignas Kanapeckas teigia, kad atlygis už tokį labai priklauso nuo darbuotojo. „Dirbti sezoninio darbo dažniausiai ateina tokie žmonės, kuriuos sunku paleisti vienus. Jeigu juos paleidi vienus, ne visada darbas einasi taip, kaip turėtų eitis“, – sako I. Kanapeckas.
Jo teigimu, dažai tokius vasaros darbus dirba nekvalifikuoti darbuotojai. „Dažniausiai būna žmonės, kuriems rasti darbą pakankamai sunku. Šis darbas didelio proto nereikalauja, todėl daugiau ateina tokie žmonės, kurie dirba ne galva, o nugara“, – kalba įmonės vadovas, pridurdamas, kad pasitaiko atvejų, kada neatsakingi darbuotojai vidury darbo dienos tiesiog pabėga.
I. Kanapeckas teigia, kad žolės pjovėjams moka minimalų darbo užmokestį, tačiau priduria, kad geri, atsakingi darbuotojai turi galimybę užsidirbti ir daugiau – iki 700-800 eurų. „Jeigu darbuotojas atsakingai žiūri į darbą, įmonė taip pat gana seniai įsikūrusi, aš manau, kad galima mokėti tokius pinigus, gal ir didesnius“, – sako vadovas.
Jis sako, kad ne kurios panašias paslaugas teikiančios įmonės bando apsisaugoti nuo neatsakingų darbuotojų įvairiais būdais.
„Vakar skaičiau, kad Kauną tvarkanti įmonė į savo įrankius sudėjo prietaisus, kurie stebi darbo laiką, buvimo vietą. Manau, kad toje įmonėje vieniems darbuotojams algos pakils, o kiti bus atleisti, nes nedirba.
Pats esu Vilniuje matęs, kad žolės pjovėjai gatavi miega po medžiu, su tuo pačiu trimeriu, su viskuo. Tokios darbo kultūros neturėtų būti apskritai. Kiek esu dėjęs skelbimų, tai galiu pasakyti, kad norėdamas surasti gerą darbuotoją turiu praleisti gal 1000 negerų“, – aiškina I. Kanapeckas.
Kasmet priima kelis šimtus kelininkų
Dar vienas neįprastas vasaros darbas – kelininkai. „Kauno tiltų“ personalo direktorė Jūratė Pozniakovienė teigia, kad įmonė, priklausomai nuo darbų kiekio, kasmet ieško nuo 100 iki 300 kelininkų. Jie, anot J. Pozniakovienės, atlieka įvairiausius darbus: nuo kelių ar tiltų statybų iki šlaitų tvarkymo.
Ji tikina, kad rasti darbuotojų nėra lengva užduotis, tačiau dažniausiai ją pavyksta įvykdyti. „Fizinis darbas lauke yra sunkus darbas. Žmonės gali rinktis, kur jie nori eiti dirbti. Bet jeigu sugebame surasti kelis šimtus žmonių per metus, vadinasi, kad ta nėra misija neįmanoma“, – sako J. Pozniakovienė.
Ji sako, kad į įmonę ateina dirbti daug studentų, kurie negali dirbti pastovaus darbo visus metus. Dar viena kategorija – grįžę į Lietuvą emigrantai, kurie laukia, kol vėl galės išvykti. Taip pat kelininko darbu dažnai susivilioja regionuose gyvenantys, mat ten, kaip sako personalo direktorė, lengviau rasti darbuotojų nei mieste.
Paklausa apie tai, kiek galima uždirbti iš sezoninio darbo įmonėje, pašnekovė sako, kad mėnesinis atlygis svyruoja. „Jeigu nebus viršvalandžių, nereikės dirbti savaitgaliais, galima užsidirbti 550 eurų. Bet jeigu tai bus darbas su viršvalandžiais, darbo dienomis ir šeštadieniais, sudėtingomis sąlygomis, alga gali pasiekti ir 800 ar 900 eurų“, – teigia J. Pozniakovienė.
Personalo direktorė tikina, kad dauguma ateinančių sezoninių darbuotojų yra atsakingi, tačiau pasitaiko ir kitokių atvejų. „Nepasakyčiau, kad yra kažkokia išskirtinė situacija su terminuotą laiką dirbančiais žmonėmis. Bet pasitaiko, kad ateina jaunas žmogus, niekada nedirbęs fizinio darbo, ir mano, kad pajėgs. Būna, kad tokie žmonės po dviejų savaičių ar mėnesio tiesiog meta darbą, nes jam tiesiog per sunku tai daryti.
Bet ateina ir specialistų, motyvuotų žmonių, kuriems, pasibaigus sezonui, pasiūlome terminuotą sutartį, nes matom, kad žmogui sekasi, patinka, jis jaučiais savo vietoje“, – pasakoja pašnekovė.
