Centai taros užstatui lietuviams šventi: nepraleidžia progos pataupyti

Taros užstato sistema mūsų šalyje pradėjo veikti kiek daugiau nei prieš metus – šiandien galime matyti akivaizdžius šio pokyčio rezultatus. Skaičiuojama, jog į taromatus nesugrįžta 12 proc. pakuočių – didžioji dauguma šalies gyventojų nepraleidžia progos susigrąžinti užstatą.

Efektyvumas apskaičiuojamas surenkamų butelių vienetų tikslumu

Skaičiuojama, jog per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos gyventojai į užstato sistemą grąžino beveik 260 mln. stiklinių ir plastikinių butelių bei metalinių skardinių. Viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) duomenimis, grąžintos pakuotės sveria daugiau nei 10 tūkst. tonų, o tai yra net 200 tonų daugiau negu sveria Eifelio bokštas.

Daugiausiai gėrimų pakuočių buvo grąžinta Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – atitinkamai 56, 31 ir 16 mln. vienetų taros. Nors didžiuosiuose miestuose grąžinama beveik 40 proc. visų pakuočių, tačiau aktyvumu išsiskiria ir Palangos, Druskininkų bei Birštono savivaldybės. Apie 88 proc. visų pakuočių sugrįžta į taromatus.

USAD generalinis direktorius pastebi, jog užstato sistema mūsų šalyje pasiteisino. „Šiemet išsikėlėme tikslą surinkti ir sutvarkyti 90 proc. į rinką išleidžiamų vienkartinių gėrimų pakuočių. Tokį efektyvumą užstato sistemos pasiekia šalyse, kuriose jau veikia ištisus dešimtmečius, pavyzdžiui, Estijoje arba Skandinavijos šalyse. Mūsų prognozės pasitvirtino – kol kas pakuočių surenkama tiek, kiek ir planuota“, – pažymi USAD generalinis direktorius Gintaras Varnas.

Aktyviausiai šalies gyventojai grąžina plastiko buteliukus. Jų per pirmuosius šešis mėnesius jau priduota 158 mln., arba beveik 5300 tonų. Antroje vietoje rikiuojasi metalinės pakuotės, kurių surinkta per 88 milijonus vienetų. Taip pat grąžinta daugiau nei 12 milijonų stiklinių butelių.

Kadangi kiekviena sistemoje dalyvaujanti pakuotė yra pažymėta, buteliuko ir skardinės tikslumu žinoma, kiek ir kokių pakuočių buvo išleista į rinką, ir kiek jų buvo sugrąžinta. Pasak USAD vadovo, tai leidžia stebėti pakuočių grąžinimo tendencijas, tobulinti sistemą ir ieškoti būdų, kad ji taptų dar efektyvesnė.

„Didelį dėmesį skiriame gėrimų gamintojų ir importuotojų, turinčių pasirūpinti savo pakuočių sutvarkymu, informavimui apie sistemos veiklą ir jos finansinius rezultatus. Būtent atsakingų gamintojų dėka turime tokią pažangią ir skaidrią sistemą, kuria galime pagrįstai didžiuotis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje“, – sako G. Varnas.

Įžvelgia aplinkosauginį, socialinį ir ekonominį efektyvumą

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus specialistės Saulės Deveikytės teigimu, taromatai Lietuvoje atsirado kaip viena iš priemonių siekiant įgyvendinti Aplinkos ministerijos inicijuotą privalomo užstato už daugkartines ir vienkartines pakuotes sistemą – vartotojas, pirkdamas prekę, papildomai sumoka nustatytą užstatą, kuris vartotojui grąžinamas, kai jis grąžina panaudotą daugkartinę pakuotę ar vienkartinės pakuotės atlieką.

„Užstato sistema skatina ne tik tinkamai atsikratyti savo atliekomis, bet ir pasirūpinti neatsakingų vartotojų netinkamoje vietoje išmestomis atliekomis. Daugkartines pakuotes ar vienkartinės pakuotės atliekas surinkę gyventojai gauna užstato dydį už kiekvieną atneštą vienetą“, – aiškina S. Deveikytė.

Taromatas nėra privaloma užstato sistemos priemonė, bet atsižvelgiant į tai, kad užstato sistema Lietuvoje taikoma daugiau kaip 6,5 tūkst. gėrimų rūšių pakuotėms ir į tai, kad vartotojai aktyviai dalyvauja šioje sistemoje, automatizuotomis surinkimo priemonėmis užtikrinamas sistemos aplinkosauginis, socialinis ir ekonominis efektyvumas.

Specialistė pabrėžia, jog privalomo užstato už vienkartines pakuotes sistema turėtų būti ir yra tik papildoma priemonė perdirbti tinkamoms pakuočių atliekoms surinkti.

„Vadovaujantis ilgamete kitų šalių patirtimi, efektyviausia pakuočių atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje ir mesti jas į specialius rūšiavimo konteinerius, maišus ar kitas rūšiavimo priemones. Užtikrinti antrinių žaliavų, įskaitant pakuočių atliekas, rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams privalo savivaldybė“, – aiškina pašnekovė.