Pajūriai aktyviai naudojamasi taromatais

Palangos ir Neringos savivaldybių teritorijose, palyginti su gyventojų skaičiumi, gėrimų pakuotės grąžinamos aktyviausiai. Vietiniai ekologai sako, kad tai lemia ir poilsiautojai, metantys pakuotes ne bet kur, o į taromatus, kurių pajūryje tikrai netrūksta.

VšĮ „Užstato sistemos administratorius” duomenimis, nuo 2016 m. vasario iki 2017 m. liepos Klaipėdos miesto savivaldybėje iš viso surinkta beveik 43 mln. butelių, iš kurių 23 mln. – plastikiniai, kiek daugiau nei 17 mln. – metaliniai, o 2,4 mln. – stikliniai.

Tuo metu Palangos miesto savivaldybėje nuo 2016 m. vasario iki 2017 m. liepos viso surinkta 6,6 mln. butelių, iš kurių 3,3 mln. yra plastikiniai, 2,7 – metaliniai, o beveik 600 tūkst. – stikliniai.

O Neringos savivaldybėje per šį laikotarpį iš viso surinkta daugiau nei 900 tūkst. butelių, iš kurių daugiau nei 400 tūkst. yra plastikiniai, beveik 400 tūkst. – metaliniai, o kiek daugiau nei 100 tūkst. – stikliniai.

Palangiškė Julija Reklaitytė pastebi, jog paliekamos šiukšlės pajūryje visada buvo didelė problema, o ypač vasarą, kuomet į ją suplūsta poilsiautojai. Tačiau atsiradus taromatams ji pastebėjo teigiamus pokyčius.

Dauguma žmonių tarą patys suneša į taromatus, o palikta gamtoje irgi ilgai neužsibūna. „Ne paslaptis, kad taromatams atsiradus iš rūšiavimo kai kas „užsidirba“, - sakė moteris.

Plastikinis butelis
Foto: DELFI / Rafael Achmedov

Atėjo laikas, kai šiukšlina ne tik žmogus, bet ir jūra

Jau ilgą laiką Pajūrio regioniniame parke vyr. ekologu dirbantis Erlandas Paplauskis teigia, jog pajūris bėgant metams tapo tvarkingesnis. Lyginant su dabartine situacija, ankstesnį pajūrio vaizdą ekologas vadina šiukšlynu. „Atliekų tvarkymui pradedama skirti daugiau dėmesio, vietinių rajonų valdžia jau kurį laiką skiria žmones, kurie periodiškai renka šiukšles. Palaikyti sterilią aplinką tikrai įmanoma, tačiau tai galima daryti ir geriau“, – mano jis.

E. Paplauskis sutinka, kad daug lėmė ir užstato sistemos atsiradimas. Kai atsirado taromatai, taros pajūryje žymiai sumažėjo.

Anot jo, atliekų pajūryje problema yra kur kas didesnė nei mums atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ir mažiausia, ką gali padaryti žmogus, tinkamai sutvarkyti atliekas.

„Reikia suprasti, kad pačios jūros ir vandenynai tampa šiukšlynais. Tai yra globaliai siaubinga problema, o vandenynuose iš plastiko yra susiformavusios Lietuvos dydžio šiukšlių salos. Baltijos jūra yra nedidelė, joje kyla stiprūs štormai, todėl šiukšlės nelieka labai ilgai plaukioti. Šiukšlinimas vyksta jau ne tik iš sausumos – šiukšlina pati jūra, verčiama šiukšlynu“, – aiškina E. Paplauskis.

Baltijos jūra

Jo teigimu, kad Baltijos jūra būtų mažiau užteršta, turėtų nešiukšlinti ne vien tik lietuviai. „Krante besimėtančios šiukšlės yra tik nedidelė sausumos šiukšlių dalis visoje toje atliekų masėje. Su Baltijos jūra ribojasi 9 valstybės, dalyje jų taromatų sistema vis dar neveikia“, – tikina ekologas.

E. Paplauskis šiuo metu kenksmingiausia aplinkai atlieka vadina plastiką. „Baltijos jūroje turime milžinišką problemą – joje susikaupęs mikroplastikas žudo ekosistemą, vandenyje ištirpusios jo mikrodalelės nuodija visą vandenį ir aplinką. Į jūrą patekusios plastiko atliekos yra ir virsta mikroplastiku – vietomis jis primena košę“, – teigia jis.

Ekologo teigimu, toks šiukšlinimas lemia ir tai, jog paplūdimiuose telkiasi nekultūringi žmonės, kurie dar neišmoko naudotis taromatais. Todėl labai svarbu šviesti visuomenę, kad ji keistųsi. „Įsivaizduokite – į pliažą ateina žmogus, pasileidžia būmčiką, išmeta keletą popierėlių, skarbonkių ir plastikinių butelių. Visa tai patenka į vandenį arba ant kranto ir dūla. Taip kyla estetinė problema, nes kultūringam žmogui tokioje vietoje nebesinori poilsiauti. Kultūringas žmogus mūsų šalyje nebeturi kur ilsėtis, nes visur siaučia barbarai“, – aiškina E. Paplauskis.

Palikta tara ne tik atgraso kitus žmones, bet ir kainuoja mokesčių mokėtojams. „Savivaldybės šiai netvarkai sutvarkyti meta mokesčių mokėtojų pinigus, šiukšlės yra renkamos mūsų lėšomis. Yra ta kategorija žmonių, kurie galvoja, jog valdžia turi viską sutvarkyti, o iš tiesų tai mums visiems kainuoja“, – pabrėžia ekologas.

E. Paplauskis pastebi, kad pastaruoju metu pagrindine šiukšle paplūdimiuose tampa vienkartiniai kavos puodeliai. Todėl jis siūlo ieškoti būdų, kaip kovoti su šių atliekų susidarymu.

Jo teigimu, šiuo metu veikianti taros užstato sistema yra geras pavyzdys. „Pradėjus veikti užstato sistemai, aplinkoje tikrai pastebėjau besimėtančių butelių sumažėjimą. Atsirado sanitarai, kurie taros nepalieka, nes 10 centų jiems yra pakankamai daug“, – mano E. Paplauskis.