To priežastimis ekspertai įvardina finansų stoką ir naujovėms dažnai neimlius vyresnio amžiaus sveikatos specialistus. Tiesa, keblumų diegiant modernias technologijas sveikatos sektoriuje neišvengia ir Vakarų Europos šalys. Štai Vokietijoje elektroniniai receptai vis dar yra tolima svajonė, rašoma pranešime spaudai.
Estai aplenkė Vokietiją
Šių metų technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH! pranešimą apie e. sveikatą skaitysiantis Paštu vaistus pristatančių Europos vaistinių asociacijos (EAMSP) viceprezidentas Klausas Griteschnederis teigia, kad tikrai ne visos Baltijos šalys pagal skaitmeninių technologijų diegimą į sveikatos priežiūrą atsilieka nuo turtingesnių šalių.
„Estija, mano akimis žiūrint, šioje srityje yra viena iš pirmūnių. Pavyzdžiui, Vokietija tik dabar pradeda aktyviai diegti e. sveikatos technologijas į sveikatos priežiūrą“, – pažymi K. Griteschnederis.
Advokatų kontoros „TGS Baltic“ vyresnioji teisininkė Erika Dubovskytė taip pat išskyrė Estijos pažangą skaitmenizuojant sveikatos paslaugų teikimą. Tiesa, ji pabrėžia, kad ir Lietuvoje galimybės vystyti e. sveikatos technologijas teoriškai nėra blogesnės nei pas estus. Tačiau kol kas rezultatai čia yra ne Lietuvos naudai.
Kiša koją tiek pinigai, tiek maža rinka
„Nemaža dalis sveikatos priežiūros specialistų vis dar yra vyresnio amžiaus ir įpratę prie standartinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Kitas svarbus aspektas – vadovavimo ir verslumo įgūdžių stoka, pradedant e. sveikatos sistemos vizija, sugebėjimais planuoti strateginį projekto įgyvendinimą ir baigiant sistemų vystymu sveikatos priežiūros įstaigose. Be abejo, egzistuoja ir finansiniai aspektai – sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimas reikiamomis priemonėmis, sistemų pilnas įdiegimas bei tinkamas vystymas“, – priežastis, kodėl Lietuvoje stringa e. sveikatos įgyvendinimas vardija E. Dubovskytė.
Anot teisininkės, panašiai kaip ir mūsų šalyje, visuotinai e. sveikatos sistema nėra naudojama ir Latvijoje. Nors ten sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms taip pat sudarytos sąlygos naudotis elektroniniais receptais, ligos pažymomis, pacientų registracija ar sveikatos priežiūros sistema.
Dar viena silpno Baltijos šalių įsitraukimo į sveikatos sistemos skaitmenizaciją priežastimi specialistai nurodo ir mažą gyventojų skaičių.
„Baltijos valstybės, kaip ir daugybė kitų ES šalių, turi palyginti nedaug gyventojų, tad iššūkis yra įkalbėti privačias kompanijas, kad jos pritaikytų savo produktus ir paslaugas mažesnių rinkų poreikiams. Šioje situacijoje pasitarnauti gali ES. Pagerinti konkurencingumą galime imdamiesi priemonių visos ES mastu“, – teigia eurokomisaras Vytenis Andriukaitis.
Nors pašnekovai pritaria, kad visos ES šalys e. sveikatos vystymui turi skirti itin didelį dėmesį, tačiau K. Griteschnederis pažymi, kad valstybėms svarbiausia yra mokytis vienoms iš kitų.
„Tai svarbiau, nei visada bandyti iš naujo išradinėti dviratį“, – įsitikinęs K. Griteschnederis.
Išmaniosios pakuotės ir vaistai į namus
Nors daugeliui e. sveikata vis dar asocijuojasi tik su elektroniniais receptais ar registracija pas gydytojus internetu, toks požiūris yra atgyvenęs.
„Dirbtinis intelektas e. sveikatoje jau yra dabartis. Pavyzdžiui, pasitelkiant dirbtinį intelektą jau yra sukurtas algoritmas, kuris padeda nustatyti senatvinės silpnaprotystės atvejus likus keleriems metams iki ligos pasireiškimo pradžios. Manyčiau, kad masinė e-sveikatos plėtra, bent artimiausioje ateityje, bus įgyvendinama pasitelkiant mobiliuosius telefonus, nešiojamus išmaniuosius prietaisus, išmaniąsias vaistų pakuotes, kurios padeda kontroliuoti vaistų tinkamą vartojimą, ir naudojant kitus panašius būdus“, – teigia „TGS Baltic“ advokato padėjėja Erika Dubovskytė.
Tiesa, anot K. Griteschnederio, didžiausiu e.sveikatos privalumu vis dar tebėra galimybė pasiūlyti elektroninę sveikatos istoriją.
„Tai ypač svarbu norint užtikrinti geresnę koordinaciją tarp gydytojų, vaistininkų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų. Be to, tai padeda taupyti pinigus ir yra didžiulis privalumas, kurį jaučia pacientai“, – tvirtina EAMSP atstovas.
Paties EAMSP veikla taip pat rodo, kaip dar skaitmeninės technologijos pritaikomos sveikatos sektoriuje – prekiaujant vaistais internetu.
„Tokia prekyba ir vaistų pristatymas į namus yra puikus pavyzdys, kaip technologijos padeda didinti vaistų pasiekiamumą pacientams, gyvenantiems kaimiškose vietovėse. Šiuo metu didžioji dalis mūsų asociacijos narių savo paslaugas siūlo Vokietijoje, didžiausioje ES rinkoje. Tiesa, jie niekada neatmeta ir galimybės žengti į kitų šalių rinkas“, – aiškina K. Griteschnederis.
Daugiau apie naujausias medicinoje pritaikomas technologijas ir jų revoliuciją Baltijos jūros regione, K. Griteschnederis kartu su eurokomisaru V. Andriukaičiu ir kitais šios srities profesionalais diskutuos rugsėjo 19-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančiame nemokamame modernių technologijų ir verslumo renginyje #SWITCH!
