Daugiau ramybės ir mažiau streso

„Žmogaus studijų centro” atlikta visuomenės apklausa parodė, kad vidutiniškai 57 proc. gyventojų patiria ramybę, 58 proc. patiria malonumą ir tik 50 proc. patiria stresą, 33 proc. jaučia pyktį, 17 proc. – liūdesį.

Didesnė žmonių dalis į gyvenimą žvelgia su viltimi ir entuziazmu. O tai rodo pozityvią tendenciją, kad žmonės imasi atsakomybės už savo gyvenimą ir savijautą, sugebėdami prisitaikyti prie karantino sąlygų.

Savo ruožtu draudimo bendrovės „Gjensidige” darbuotojų apklausa trijose Baltijos šalyse parodė, kad „Gjensidige” darbuotojai patiria daugiau malonumo (63 proc.) ir ramybės (58 proc.) negu bendras visuomenės vidurkis. Streso įmonės darbuotojai jaučia net mažiau (49 proc.) negu vidutiniškai.

Darbdaviai padeda rasti būtų prisitaikyti prie karantino

„Stengėmės, kad karantinas drastiškai nepakeistų žmonių darbo ir gyvenimo rutinos – suteikėme visas reikiamas sąlygas. Darbuotojai gana sėkmingai prisitaikė prie naujos realybės – karantinas neišmušė jų iš įprastų darbo ir gyvenimo vėžių. Be to, užuot laiką skyrę kelionei į darbą ir atgal, kolegos rado atsvarą kitose veiklose. Verslui karantino laikotarpiu teko didelė atsakomybė išsaugoti kiek įmanoma daugiau užtikrintumo ir ramybės darbinėje veikloje, kai aplink buvo tiek daug nežinomybės“, – teigė „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Jis atkreipė dėmesį į tyrimo duomenis, rodančius, kad darbuotojai sugebėjo persiorientuoti į darbą namuose, ir jiems tai nekelia didesnio streso. Negalėdami bendrauti tiesiogiai, žmonės atrado naujų būdų, kaip palaikyti ryšį su kolegomis ir artimaisiais.

M. Jundulas atkreipė dėmesį, kad būtent bendravimas darbe suteikia žmonėms didesnį saugumo ir užtikrintumo jausmą. Tam, pasak vadovo, buvo skirta daug įmonės dėmesio. Būtent todėl malonumo ir ramybės šioje pandemijos situacijoje jo vadovaujamos įmonės kolegos patiria daugiau nei nerimo, liūdesio, pykčio ar streso.

Svarbu išsaugoti ryšį tarp artimiausių žmonių

„Matome, kad karantinas nesužlugdė žmonių emociškai, bet dalį jų padarė net stipresniais. Įmonėje ėmėsi rastis individualios iniciatyvos, kaip dar galima tarpusavyje bendrauti ir ne darbo reikalais, taigi matome žmonių norą ieškoti naujų galimybių išsaugoti tarpusavio ryšį. Tai sutvirtina mūsų organizaciją ir visą visuomenę“, – mano M. Jundulas.

Jis sako, kad dabar svarbiausia šiandien visuomenėje atrasti būdus, kaip sumažinti atskirtumo jausmą tai daliai visuomenės, kuri nesugebėjo prisitaikyti prie pakitusių karantino sąlygų.

Vienas iš svarbiausių patarimų, anot M. Jundulo, yra neprarasti ryšio su artimaisiais, kaimynais, draugais. Jeigu nėra galimybių susitikti gyvai, reikia išnaudoti visas šiuolaikines technologijas – paskambinti, parašyti žinutę, bendrauti per socialinius tinklus. Kuo daugiau dalinsimės savo gyvenimo akimirkomis su kitais, tuo daugiau saugumo ir ramybės turėsime mūsų visuomenėje.

M. Jundulo teigimu, kuo daugiau atidos rodysime vienas kitam, tuo greičiau psichologiškai atsigausime po karantino ir grįšime į įprastesnį gyvenimą.